P. Vasiliausko ir V. Žulkaus 
kioskas - knygynas

Parengta pagal A. Ivinskio straipsnį „Taip buvo“. Moksleivis, 1988, Nr. 1

 

Baigiantis XIX a. Varniai ėmė sparčiai augti, suklestėjo amatai, ėmė vystytis prekyba. Atsirado parduotuvėlių, prekiaujančių rašymo reikmenimis, spauda, tačiau pasiūla buvo menka. Tečiajame XX amžiaus dešimtmetyje Varniuose ėmė garsėti „lietuviškas“ knygų kioskas, priklausęs dviem šviesiems žemaičiams – Pranui Vasiliauskui (1907-1984) ir Valerijonui Žulkui (g. 1912). Pirmasis buvo ūkininko vaikas, o antrasis tarnavo jo tėvų ūkyje. Tokiomis aplinkybėmis užsimezgus draugystei, pas Varnių žydę Feigę jie išsinuomojo kambarį, kuriame ėmė prekiauti knygomis. Varnių jaunimui, kuris savo mieste turėjo galimybę baigti tik pradžios mokslus, knygynėlis tapo savotiška aukštesne mokykla. Knygos, tiesa, buvo brangios, tačiau jų paklausa augo, daugelis varniškių kiekvieną atliekamą centą buvo įpratę atidėti knygai. Kambarėlis greitai pasidarė per ankštas. Tada, V. Žulkaus vyresniajam broliui parėmus, buvo pastatytas gražus – kaip pasakų namelis – kioskas. Stovėjo jis miesto centre, aikštėje priešais šv. Aleksandro (Vytauto) – Senųjų Varnių bažnyčią. Kioske buvo galima ne tik nusipirkti leidinių, bet ir juos skaityti. Čia prekiavo ir rašymo priemoėmis, žurnalais, laikraščiais. Varniuose augusio Petro Petkevičiaus žodžiais tariant, „šie jauni žmonės, mums, miesto vaikams, buvo patys geriausi, nes jie leisdavo per dienas būti parduotuvėje, veltui skaityti ten esančias knygas, o knygos buvo pažangios krypties“. Kiosko šeimininkai savo prekes pardavinėdavo pigiau negu kiti Varnių prekeiviai, neturtingiems vaikams pieštuką ar sąsiuvinį duodavo ir padovanodavo, o jų organizuotose loterijose „tuščias“ tebūdavo tik vos vienas kitas bilietas.

Knygą paskaityti žmonės gaudavo už 10 centų. Grąžinti ją reikėdavoo po 10 dienų. Kiosko darbuotojai nepykdavo, kad vieną knygą skaityti imdavo keli vaikai – centas nesimėtė...

Knygyne buvo ko pasirinkti ir suaugusiesiems: Žemaitė, P. Cvirka, A. Vienuolis, V. Mykolaitis-Putinas, V. Krėvė, N. Gogolis, M. Gorkis, A. Čechovas, A. Diuma, O. Balzakas... Graibstomi buvo ir žurnalai – „Kultūra“, „Mūsų senovė“, „Jaunimas“...

Prasidėjo Antrasis Pasaulinis karas... Kiosko šeimininkus išskyrė likimas, gaisras prarijo ir patį „pasakų namelį“.

Nuo tų įvykių praėjo nemažai laiko, bet senieji varniškiai pagarbiai kalba apie knygyną-kioską, gerbiamą jo savininką Pr. Vasiliauską. Jaunystėje pradėjęs rašinėti spaudai jaunimo kultūros klausimais, jis ir paskui rinko bei skelbė medžiagą apie Varnių ir apylinkių praeitį. Jis buvo didelis savo krašto patriotas, saugojo reto grožio apylinkių gamtą, kuri be gailesčio buvo niokojama nuo pat XIX a. pabaigos.

Išsamiau apie Pr. Vasiliauską bei keletą jo tekstų skaitykite adresu: http://www.varniai-museum.lt/varniu_apylinkes.php

 

Kazimiero Bogumilo nuotraukoje – šventė Varnių miesto Turgaus aikštėje. 

Centre – P. Vasiliausko - V. Žulkaus kioskas-knygynas. Varniai, 1938 m. 

Iliustracija iš Žemaičių vyskupystės muziejaus rinkinių