1994 metās ėsėkūrės Žemaitiu dailės muziejus
(ŽDM) ėš konėgaikščiu Marijės ė Mėkuola Oginskiu dvara
paskotėniu gaspaduoriu - bovosė Plungės statības teknikoma -
parjiemė nedėdėlė Lietovėškuosės tarībėnės encikluopedėjės,
muokīklėniu žuodīnu, liaudės papruočiū, ėstuorėjės,
geografėjės, kalbuotīras, literatūras kritikas ė gruožėnės
literatūras kningu bėbliuotekėlė. Nu pat pėrmū dėinū pradiejuom
ė pėrktė rimtesnius mena, kultūras, ėstuorėjės ė
archeoluogėjės leidėnius. Bovusi Plungės kultūras skīriaus
vediejė Malakauskienė Danutė perdavė ėš kolekcininka Kėkėla
Jūzapa nopėrkta senūju spaudėniū rinkėni (aple 250 egz.).
Muziejaus veiklā isėbiegiejos, pradiejuom gautė vėsuokiū brongiū
duovėnū. Par laika sosėkaupė nemažā vertingu dokamėntu,
ronkraštiu, laiškū, kningu ė kėtū spaudėniū, katrėi gal būtė
naudingė muokslėninkams, ivairiū sritiū specelistams, stodėntams ė
muoksleivems. Tam kraitiou tvarkītė, sauguotė ė pruopagoutė 2000 m.
rogsiejė mienesie ŽDM tarība iteisėna atskėra muziejaus skīriu -
Muokslėnė bėbliuoteka (MB). Iš pradiū bėbliuoteka veikė
kairiuojie rūmu oficinuo (admėnėstracėnemė pastatė). Pėrmuoji
anuo tvarkītuojė ė vediejė bova Milašienė Virginėjė. Atlėkos
remonta cėntrėniu rūmu tretiuojė aukšta kairemė fligelie, 2003 m.
vasarie bėbliuoteka bova parkelta tėn.
Kningas tūs rūmūs bova nu sena brongėnamas.
Pats konėgaikštis M. Oginskis toriejė dėdėlė bėbliuoteka, katra
garsiejė nuognē senās rėtėnėnēs ronkraštēs. Tumet bėbliuoteka
veikė cėntrėniu rūmu ontramė aukštė, tuo patalpuo, ėš katruos
dabar duris ved i balkuona. Pu tuo, ka mėrė konėgaikštis (1902 m.),
pu I pasaulėnė kara, daug tuos bėbliuotekas kningu pražova, kėtas
pateka i Vėlniaus universiteta, Kauna Vītauta Dėdžiuojė, Kauna
technuoluogėjės universiteta bėbliuotekas ė M. K. Čiurliuonė
galerėjė Kaunė (1925 m. aple tou rašė P. Galaunė).
ŽDM MB fonda dabar sodara 12 rinkėniū.
Pėrmamė rinkėnie -
aple 2450 leidėniū: ėš Statības teknikoma parimtas kningas mena,
kultūras, tautuodailės, arkeoluogėjės, ėstuorėjės,
muziejininkīstės temuoms, vėsuomenės muokslu informacėnē leidėnē.
Ontramė rinkėnie -
ėstuorika pruofesuoriaus Ivinskė Zenuona prīškarėnis arkīvs (aple
769 vnt.) ė bėbliuoteka (667 spaudėnē). Anėi praejė nuognē sunki
kieli pakol pateka i mūsa bėbliuoteka. Pruofesuoriou Z. Ivinskiou
pasėtraukos i Vakarus, Lietovuo lėkusi archīva ė bėbliuoteka
pradiejė tvarkītė anuo žmuonuos muotina p. Grinienė. Dali arkīva ana
atėdevė Lietovuos valstībėnē bėbliuotekā, lėkosė dali ėr
bėbliuoteka - Z. Ivinskė seserē Brazdienē Bruonē. Sovietmetio, ka
sostėpriejė saugoma parsekiuojėmā, ana tus spaudėnius pakavuojė
Vėlėjampuolie pas tėn gīvenontius Stasė ėr Bladi Grėgus. Ka
sošlobava anuos sveikata, B. Brazdienė parašė testamėnta, katramė
noruodė, ka bruolė Z. Ivinskė archīva ė bėbliuoteka perdoud
sauguotė sava dokterē Aušrā ė anuos vīrou Marėjuonou Pivuorems.
Ka Plungės konėgaikštiu M. ėr M. Oginskiu
rūmūs pradiejė kortėis Žemaitiu dailės muziejos, 1993 m. spalė
mienesi, Aušra ė Marėjuons Pivuorē ėlgā sauguota Z. Ivinskė
arkīva ėr bėbliuoteka perdevė sauguotė plungėškems. Tou laiko tas
bova pats vertingiausis muziejaus rinkėnīs. Pruofesuoriaus
bėbliuotekuo ī dėdėlē vertingu leidėniū. Nakatruos ėstuorėjės,
religėjės, mena, ekanuomikas, geografėjės kningas, kelė žuodīnā
ė gramatikas īr nuognē retė. Tėi leidėnē ėšspausdintė XVI-XIX
omžiou. Če īr kningu, ėšleistū 11 pasaulė kalbū, ėš katrū
tonkiausē pasėtaika lėnku ė vuokiečiū. Mažne vėsas kningas īr
pažėnklintas patėis Z. Ivinskė parašo. Leidėniūs ī daug
vėsuokiū kningas žėnklū: senuovėniu īrašu, ekslibriu, herbėniu,
kėtuokiū ontspaudu, 1 superekslibris, autuografu.
Tretiouji muokslėnės bėbliuotekas rinkėni
sodara fizika, etnuografa, vėsuomenės veikiejė, menininka
pruofesuoriaus Končiaus Ėgna fonds, katramė īr aple 3 tūkstontē
ekspuonatu. Anamė daug dokumėntu (aple 670 vnt.). Vėins ėš seniausiu
- Ė. Končiaus senieliu žemės sklīpa, gauta ėš Šiokštū dvara,
paliūdėjėms. Gerā ėšsėlaikės Končiaus Ontuona „Švėntuosės
suodības“ gīvenamuojė noma Porvātiūs pruojekts. Toram ėr Končiaus
Ėgna 1941 m. sojiemėma ėr kalėnėma bīluos kuopėjė. Nemažā īr ė
pruofesuoriaus artėmūju dokumėntu. Ronkraštiu natāp daug - 40, bat
anėi dėdėlē vertingė. Če - pruofesuoriaus pajauta ėr ėšmintės,
užfiksouta aprašont paprastū žmuoniū pašmaikštavėmus, patarlės,
mīslės, pasakuojėmus, sodarėniejont fizikas užrašus ė kt.
Par vės daugiausē tamė rinkėnie īr laiškū -
957. Straipsnē ėš laikraštiu ė žornalu sodara 400 vnt. ekspuonatu.
Končios Algėrds (Končiaus Ėgna sūnos) rinka vėsas straipsniu,
katrus Ė. Končios parašė i Lietoviu enciklopedėjė, kuopėjės. Ons
muziejou paduovėnuojė ė tū kuopėju rinkėni, nemažā vertingu sava
patėis daiktū, dokumėntu.
Ketvėrtamė bėbliuotekas rinkėnie -
pruofesuoriaus Procutas Geniaus (Kanada) mena, kultūras, ėstuorėjės
leidėniū rinkėnīs, katrou sodara aple 280 vnt.
Pėnktamė rinkėnie
- menuotīrininka Liotkaus Vėktuora muziejou duovėnuotu mena žornalu
kolekcėjė.
Šeštamė rinkėnie -
Bakanauskė Alvīda ėš Mendena (Vuokītėjė) parvežtas ėr muziejou
paduovėnuotas kningas mena, kultūras, muziejininkīstės klausėmās,
albumā ėr bruošiūras.
Septintamė rinkėnie,
katrou sodara aple 300 spaudėniū, īr kningas religėjės, muoksla,
švėitėma, kultūras temuoms, žornalā, laikraštē ėr kėtė
spaudėnē.
Ėš retiesniu če īr seniausis Šv. Rašta
egzempliuorios, ėšleists 1884 m. Mintaujuo. Īr dvė Valončiaus
Muotiejaus kningas: „Žemaitiu wiskupiste“ (1848) ėr „Wisu metu
giwenimai Szwentuju“ (1859). Induomi ėr poikiuos ėšvaizdas „Nabaštininko
Jono Dranto šešios knygos apie tikrą krikščioniškumą“ (Tilžė,
1843).
Induomi ėr S. Alponso Ligrijusa „Prėsėgatavuojimas
ant smerczio“ (Vilnius, 1863). Vertingas īr pasaulėnė garsa
muokslėninka Totha Tihamera kningas „Jaunuolė būds“, „Kristus
ėr jaunīms“, „Omžėnāsis gīvenėms“. Rets katros ėš mūsa
baatmėn, kāp mūsa buočē rūpėnuos sava gimtoujė kalbo,
tėkiejėmo, kāp ož anou kuovuojė. Lietovėškas spauduos draudėma
metās bova leidama nemažā kontrafakcėniu kningieliu (leidėniū,
katrūs diel konspiracėjės liuob būtė neteisingā noruoduomė
leidėma metā, autuorios, išspausdėnėma vėita). ŽDM MB kelė
tuokėi leidėnē tēp pat īr. Svarbiesnis ėš anū - „Balsas
balandėlės arba Maszas Szaltinėlis“ īr kontrafakcėniu leidėniū
rekordininks - ons ėšspausdints daugiau nego 50 kartu ėš vėsa
300000 egz. tiražo. Ėš retiesniu kningu dar rēktom pamėnavuotė S.
Daukonta „Lietovuos ėstuorėjė nu Gedėmina LDK ligi Liūblina
unėjės“ (1887), pruof. Ė. Končiaus „Eksperėmentėnės fizikas
paskaitas“ (Kauns, 1939), dvė kirilicas (lietovėšks teksts
rusėškuoms raidiems) - „Trumps katekizmus“ ėr „Evangelėjės
skaitīmā“ (abėdvė ėšspausdintas 1865 m.).
Aštontamė muokslėnės bėbliuotekas rinkėnie
- kraštietiu ėr aple Plungės krašta parašītas kningas. Pati senuoji
ėš tuo rinkėnėlė īr Koliū klėbuona Skruodskė Kazėmiera
parašīts katekizmus. Žemaitiu vīskops M. Valončius klėbuona K.
Skruodski laikė pavīzdio vėsėms Žemaitėjės konėgams. Ėš
induomiesniu tamė rinkėnie īr Lietovuos Naprėklausuomībės Akta
sėgnatara K. Smėlgevīčė „Kauna gidruoelektrėnė“ ėr P.
Mačernė „A tėkrā Dievs īr?“ (īr bovė do tuos kningelės
leidėmā).
Devintamė rinkėnie
- tautuodailininkou Riaubā Stanisluovou duovėnuotas kningas ėr albumā
(17) - vėsė tor dedikacėjės.
Dešimtouji rinkėni
sodara pedaguogės Ravickienės Eleonuoras fonds. 2002 m. groudė mienesie
kraštuotīrininkė ŽDM MB paduovėnuojė vėsa sava gīvenėma rinkta
ėr rašīta kraštuotīrėnė medžega apei Gondinga, Plungės, Rėitava
praeiti, Platelius, Šateikius, konėgaikštius Oginskius, M. K.
Čiurliuoni, vysk. M. Valončio, Šatrėjės Ragana, knīgnešius, daug
kėtuos induomiuos medžeguos. Ana muziejou paduovėnuojė ėr nemažā
kningu. Vėina ėš svarbiesniu če īr rusėška kninga „Bajuorā
Romanuovā ėr cars Michails Fiuoduoruovīčios“ (1913), katruo
pasakuojema aple Romanuovu dėnastėjė.
Vėinioulėktamė bėbliuotekas rinkėnie kaupamas
ėr sėstemėnamas rašītėniu šaltėniu kuopėjės, ėškarpas,
portėgrapėju aprašīmā, katrėi paded geriau pažintė žemaitiu
pruofesiuonaliouji ėr liaudės mena, Plungės dvara ėr miesta
ėstuorėjė, kultūras ėr švėitėma raida. Ėš Kauna
technuoluogėjės universiteta retū spaudėniū skīriaus toram
atsėšvėitė 23 kningas, katruos bova ėšvežtas ėš Plungės M. ėr
M. Oginskiu dvara bėbliuotekas.
Dvīlėktamė rinkėnie
kaupama žemaitiu dailininku kūrības paruodū, pleneru, kėtū
rėngėniū, katrėi vīkst mūsa muziejou, videoteka.
Muokslėnė bėbliuoteka ruoš temėnės ėr
jubiliejėnės paruodas. Kuožnū metu kuova 16 d. pagerbams
knīgnešiū atmėnėms ėr anū atlėkts žīgdarbis. 2002 m. par
Vėsus Švėntus karto so Lietovuos Bėblėjės draugėjė sorėngiem
dėdėlė paruoda ėr semėnara tėkības muokītuojems - „Bėblėjė
ėstuorėjuo ėr šėndėin“. 2003 m. gegužės 23 d. Muokslėnė
bėbliuoteka muziejaus lonkītuojus sokvėitė i Z. Ivinskė 95 metu
sokaktėis pamėniejėma. Tou pruogo muziejaus vīr. fondu sauguotuojė
Beržonskātė Stasė ėr vīr. ėstuorikė Skordauskienė Jolanta ėš
pruofesuoriaus arkīva paruošė jubiliejėnės paruoduos
ekspuozicėjė. Mon patem prisiejė tīrėnietė ėr sosistemintė Z.
Ivinskė bėbliuotekas kningu žėnklus, rėngtė ėr pristatītė
ekspuozicėjė. Rėngėnie ėšklausiem Vītauta Dėdžiuojė
universiteta Teisės instituta magistrantės Zaborskienės Sonatas
pranešėma, parėngta pagal anuos bakalaurėni darba „Pruofesuoriaus
Ivinskė Zenuona krėkščiuonėškas pažiūras“. Ėš Z. Ivinskė
gėmėnaitiu kalbiejė, aple ėstuorika bėbliuotekas ėšsauguojėma
papasakuojė Pivuors Marėjuons.
Žemaitiu dailės muziejos tor parspektīva
ėšaugtė i regėjuona kultūras cėntra. Tam, ka tuoks cėntros
veiktom, muokslėnie bėbliuotekuo reikietom kauptė patė vertingiausė
tuo krašta informacėjė muoksla, mena, kultūras, ėstuorėjės
temuoms. Vėskam tam rēk nemažū piningū. Tou tarpo liešū vėsa
laika trūkst net muziejaus remonta ėr kėtėms svarbėms rēkalams -
artėmiausie ateitie ėš valdiuos gaunamū piningū vargē ar pavīks
bėnt kėik daugiau skertė muziejaus muokslėnē bėbliuotekā. Diel
tuo šēs laikās, mastont aple bėbliuotekas perspektīvas, akis
krīpst i privatius kolekcininkus, kultūras žmuonis, verslininkus,
katrėi pri tuo cėntra sokūrėma gal prisėdietė sava sokauptuoms
kolekcėjuoms, piningās.
Torem pėrmūsius Muokslėnės bėbliuotekas
mecenatus. Tarpininkaujint Končiou Algėrdou, ėš Vidūna fonda
bėbliuoteka gava aple 2 tūkst. litu. Už tus piningus, dar šėik
tėik pridiejos ėš muziejaus rezerva, nopėrkuom bėbliuotekā
kompiuteri. Ož parama diekavuojem Vidūna fonda pirmininkou Mikūnou
Vītautou ėr narems.
Būsėmū muziejaus riemieju, vėsū, katrėi
iduomaujės žemaitiu kultūro, dailė, mes laukam muziejou. Skombinkėt
mums telepuono i Plungė: 8 448 57643, mob. 8 616 51722.
|
