- Netoli Žaiginio, Šunkepių kaime,
Juozo Karabino sodyboje 1995 m. pastatytas, kovo 15 dieną
pašventintas kryžius knygnešiui Juozui Karabinui atminti.
Kryžių iš ąžuolo išdrožė tautodailininkas Ričardas
Ramanauskas. Knygnešių dienos minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis
Žaiginio parapijos bažnyčioje. Žaiginio pagrindinėje mokykloje
veikė draudžiamojo laikotarpio spaudos paroda Juozui Karabinui ir jo
artimiesiems atminti. Minėjime dalyvavo knygnešio anūkės Aldona ir
Bronė Karabinaitės. Jos pasakojo, kad senelio namuose visada būdavo
daug knygų. Netoli mokyklos, gyvenantis bibliofilas Kazys Grikša
noriai bendrauja su mokytojais ir mokiniais, ruošia senos spaudos
parodas ir jų aptarimus.
- Rajono kapinėse esančius knygnešių
kapus (kaip ir savanorių bei partizanų) prižiūri artimesnių
mokyklų moksleiviai.
- Knygnešių atminimas įamžintas šiose
knygose: Alfonsas Vaišvilos „Šiluvos apšvieta 1592-1992“.
Vilnius 1999 m., p. 46-51, 78 ; „Viduklė“ (sudarytojas A.
Pocius). Kaunas, 2002 m., p. 168 - 179
- Muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje
rodomi knygnešių J. Matuzo, Pr. Paprecko, J. Sakalausko, K. Roseno
asmeniniai daiktai ir lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio
spaudiniai.
- Kasmet, minint Knygnešio dieną,
muziejininkai pradinių klasių mokiniams rengia mokomąsias
programas. Jų metu vaikai išsamiau susipažįsta su knygnešių
veikla Raseinių krašte. Ekspozicijos salėje mokiniai, susėdę ant
muziejinio tako, degant žibalinėms lempoms, klausosi pasakojimų,
atsakinėja į klausimus, skaito spaudos draudimo metų leidinius, „graždanka“
parašytas maldas, ieško dabar nevartojamų žodžių. Po to vaikai
žaidžia žaidimą „Knygnešiai ir žandarai“. Etnografijos
ekspozicijoje, paruoštose slėptuvėse „knygnešiai“ slepia
spaudinius, o „žandarai“ jų ieško. Žaidimas vaikams palieka
didelį įspūdį, suteikia daug džiaugsmo.
- Gegužės pradžioje muziejuje minima Spaudos
atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tam įvykiui pažymėti
muziejuje vyksta pamokos. Supažindinant moksleivius su spaudos
atgavimo istorija jiems ugdoma meilė lietuvių kalbai,
pasididžiavimo jausmas ją išsaugojusiais protėviais. Vartant XIX
a.pab.- XX a.pr. leistas knygeles, skatinamas susidomėjimas
praeitimi, stiprinami jų vaizdiniai apie to laikotarpio įvykius.
Pasakojant apie Raseinių krašto spaustuves, pirmą legalų lietuvių
laikraštį priartinamos žinios prie savo krašto, o tai leidžia
įvykius geriau įsiminti. Praktinis darbas darant knygą leidžia
suvokti įdėto darbo vertę, o tuo pačiu skiepija meilę knygai,
keičia požiūrį į ją.
-
- Artėjančiam lietuviškos spaudos
atgavimo šimtmečiui muziejininkai planuoja atnaujinti edukacinę
veiklą šia tema ir eksponuoti draudžiamojo laikotarpio spaudinių
parodą.
