-
 |
|
Iš kairės į
dešinę: pirmasis asmuo nežinomas,
antrasis – M. Slančiauskas, A. Baravykas, A.
Slančiauskaitė,
Slančiauskaitė, K. Slančiauskaitė |
 |
|
M.
Slančiauskas su dukromis |
-
- 1864-1904 m., lietuviškos spaudos
draudimo metais, Joniškio apylinkėse spausdintą žodį gynė ir
puoselėjo 1889 m. įkurta šviėtėjiška draugija „Atgaja“. Jos
nariais buvo gimnazistas L. Vaineikis, siuvėjas M. Slančiauskas iš
Trumpaičių kaimo, vargonininkas A. Baranauskas iš Šiupylių,
Juozapas ir Jonas Lideikiai iš Ražų, Juozas Stonevičius iš
Bučiūnų, Pilypas Grigutis iš Trumpaičių, Steponas Strazdas iš
Trumpaitėlių, Aleksas Ratkus, Jonas Trumpulis iš Sargūnų ir
Pranas Narvydas. Draugijos branduolį sudarė Joniškio ir Gruzdžių
apylinkių gyventojai.
- Vienas veikliausių narių buvo M.
Slančiauskas. Suprasdamas, kad švietimo bei tautosakos rinkimo
baruose vienas mažai ką nuveiks, jis kartu su J. Trumpuliu ir L.
Vaineikiu įsteigė „Atgajos“ draugiją. Jos įstatus parašė
pats M. Slančiauskas, o L. Vaineikis juos pakoregavo. Svarbiausias
draugijos uždavinys - kova su tautine priespauda, tautinės
savimonės gaivinimas, švietėjiška veikla, gyventojų aprūpinimas
leidiniais.
- Kiekvienas draugijos narys buvo
įpareigotas kas savaitę užrašyti bent po vieną puslapį surinktos
tautosakos, įvairių žmonių pasakojimų ar savo kūrybos. Surinkta
tautosaka buvo siunčiama dr. Jonui Basanavičiui. Jo sudaryto
tautosakos rinkinio „Lietuviškos pasakos įvairios“ antroje
dalyje yra išspausdintos atgajiečių užrašytos pasakos.
- M. Slančiauskas buvo siuvėjas, tai
bendravo su daugeliu žmonių, taip pat ir su iškiliais to meto
kultūros ir visuomenės veikėjais K. Griniumi, J.
Miliausku-Miglovara, R. Šliūpu, kun. J. Tumu-Vaižgantu.
- M. Slančiauskas užrašė apie 800
dainų, 200 mįslių, 1000 patarlių bei priežodžių. Plunksna ir
spalvotais pieštukais jis nubraižė Trumpaičių ir Reibinių kaimų
planus - schemas su valstiečių rėžiais ir jų savininkų
pavardėmis. Įdomus ir kitas palikimas - XIX a. antros pusės
vyriškų ir moteriškų drabužių piešiniai, kur nurodomos
medžiagos iš kurių buvo siuvami rūbai ir paaiškinama, kaip jie
susegami.
- Skaistgirio ir Rudiškių apylinkėse
tuo metu nebuvo jokios mokyklos. M. Slančiauskas čia tada buvo
vienintelis mokytojas. 1907 m. jis tapo Lietuvos Mokslo draugijos
nariu.
- Aktyviai dirbo tautos labui ir kiti
atgajiečiai.
- A. Baranauskas 1885 m. pradėjo leisti
hektografuotą laikraštėlį „Dainų nešėjas“. Jis už spaudos
platinimą buvo ištremtas į Liepoją, vėliau į Smolenską.
- L. Vaineikis studijavo Maskvos
universitete. Jis rašė straipsnius „Varpui“, „Ūkininkui“.
Jo pastangomis Palangoje 1899 m. buvo surengtas pirmasis lietuviškas
spektaklis „Amerika pirtyje“.
- J. Trumpulis užrašė apie 650
tautosakos kūrinų. 1882 m. jis surinko Joniškio ir Gruzdžių,
Žagarės apylinkių patarles ir priežodžius.
- J. Lideikis užrašė 70 liaudies
medicinos pavyzdžių, 19 pasakų bei sakmių.
- J. Stonevičius į lietuvių
folkloristiką įėjo kaip pasakų rinkėjas. Išliko 460 psl. dydžio
jo surinktos tautosakos rinkinys.
- Apie „Atgajos“ draugiją žandarai
sužinojo atsitiktinai: atliekant kratą Kuršėnuose pas žymų
knygnešį S. Rupšį buvo rastas V. Vaineikytės laiškas iš
Svirplių kaimo. Iškrėtus Vaineikių sodybą, buvo rasti M.
Slančiausko, J. Trumpulio, A. Baranausko rankraščiai ir „Atgajos“
draugijos įstatai. Nusidriekė kratų virtinė. 1895 m. „Atgajos“
draugija savo veiklą nutraukė.
- Nelegalią spaudą Joniškyje platinę
prekiautojai buvo vadinami „pauperiais“. Jie dažniausiai
platindavo religinę literatūrą. Joniškyje gyveno pauperė
Magdalena Paulikaitienė. Ji platino knygas Švobiškyje. Iš M.
Paulikaitienės buvo atimtos 27 lietuviškos knygos. 1897 m. policija,
padariusi kratą pas Joniškyje gyvenusį knygrišį Klemensą
Stankaitį, rado ir iš K. Stankaičio atėmė 42 pavadinimų 101
lietuvišką knygą. K. Stankaitis dvejiems metams buvo ištremtas į
Rygą.
- 1898 m. buvo padaryta krata pas
knygininką Stanislovą Ripskį. Čia rasta 12 netaisytų ir 25
aptaisytos knygos. S. Ripskis buvo nubaustas penkioms dienoms
kalėjimo prie Šiaulių policijjos. 1899 m. iš Joniškio pauperės
Viktorijos Dambrauskaitės policija atėmė 17 lietuviškų knygų.
Caro vietininkas ją nubaudė 5 rub. bauda.
- Joniškio valsčiaus gyventojai mėgino
ir kitais būdais pasipriešinti lietuviškos spaudos draudimui. 1902
m. jie pasiuntė Rusijos teisingumo ministrui prašymą leisti
spausdinti, skaityti ir platinti lietuvišką spaudą lotynišku
raidynu.
- Sudėtinga šiandien pasakyti, kaip prie
draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo prisidėjo Joniškio
kunigai, nes jie dirbdavo šito neviešindami, o caro žandarams
įkliuvę knygnešiai mokėdavo gintis ir spaudos užsakovų - kunigų
- neišduodavo.
- Ilgus metus Joniškyje klebonavo kunigas
Liudvikas Šiaučiūnas. Jis rėmė knygnešius, rūpinosi, kad
parapijiečiams netrūktų religinės literatūros. L. Šiaučiūnas
buvo įsteigęs slaptą mokyklą Ziniūnų kaime. Jis surengė
lietuvišką vakarą-vaidinimą, kuriame dalyvavo apie 500 žiūrovų.
- 1894-1895 m. Joniškio vikaras buvo kun.
Antanas Vytartas. Jis rengėspaudai lietuviškus raštus, išvertė,
perdirbo, pagal užsienio leidinius 15 lietuviškų religinių knygų.
A. Vytartas susirašinėjo su Juozu Tumu-Vaižgantu. Anot J.
Tumo-Vaižganto, kun. A. Vytartas „švaistėsi lietuviškąja knygų
kontrabanda kaip kirtėjas dalgiu“.
