-
- KNYGNEŠYS
- Šunys pavartėmis landžios,
- Durys kryžmai užkaltos.
- Vakaras gena balandžius,
- Lyg tremtinio sielvartą baltą.
- Jis Aušrą, jis Apžvalgą
nešė,
- Jis nešė mums laisvę ir šviesą.
- O jėgos lašas po lašo
- Jam Sibiro tundroj išblėso.
- Tie gaudymai, šūviai ir kratos,
- Lavino spalio mėnesienos.
- Knygnešys aiškiai suprato,
- Kad gyvastį stato prie sienos.
- Į mirusių ilgąjį kelią
- Palydi konvojai rūstūs -
- Prie vargano balto berželio
- Jį Sibiro pūgos užpustë.
-
-
- KNYGNEŠIAMS
- Bet nemiega seklys ir suklumpa bėglys,
- Švininės mirties parklupdytas ...
- Guli jaunas, stiprus, bet negyvas
žmogus,
- Pasirinkęs sau knygnešio kelią.
- Teka kraujas tamsus per knygelių lapus
- Ir užlieja lietuvišką žodį ...
- Iš ko mokys vaikus vargdienėlis
skurdus,
- Gal beraščių kentės jie nedaliąė
- Bet žandarai antai plėšo knygą
piktai
- Ir negyvąjį kojomis spardo -
- O jis guli ramus, Prometėjas taurus,
- Bevardžiu pasilikt panorėjęs.
-
-
- KNYGNEŠIŲ PĖDOMIS
- Engėjau, ką kadais pešeiė
- Vis tiek laimëjo knygnešiai
- Jie nešė šviesą ant pečių,
- Ant milžino plačių pečių...
- Jie gobë šviesą po skvernu ...
- nebojo nieko, numanau,
- Nei vargo pančių, nei tremties ...
- Kiti jų vietoj kelią ties.
- Žandarai budrūs ir griežti
- Visur juos gaudė praeity ...
- Kad būtų Lietuva tamsi,
- Kad teuždustų lyg rūsy ...
- O pasišventę vyrai mums
- Visokias užtvaras atstums ...
- Sakyk: keliausi su kuriais? -
- Su duobkasiais, ar švyturiais? ...
- 1982.VII.18.
-
-
- ŽEMAIČIŲ
KNYGNEŠĖ
- IŠpuoselėtos Plungės kapinaitės
- Visur aplinkui - gėlės, gėlės,
gėlės ...
- O nuošaly, su užrašu: Bankaitei
-
- Pasviręs prieškarinis paminklėlis ...
- Mergaitei peršautai, tremtai,
kankintai,
- Slopinusiai nepriteklius ir raudą,
- Slapta gabenusiai knygas užgintas,
- Ir nešusiai lietuviams slaptą spaudą.
- Naktim keliavusiai į svečią šalį,
- Kad grįžtų dar mėnuliui nepakilus
...
- Pagal žvaigždes ... Be kelio, be
takelio ...
- Tyliau už šalto ryto rūko tylą ...
- ... Padės per laiką rudeniniai vėjai
- Ir paminklėliui užmarštin nueiti.
- Tik KNYGNEŠIŲ SIENELĖ prie Muziejaus
- Minės žemaičių knygnešę Bankaitę.
- nukabinkime.
- Be jų, galbūt
- nebūtų
- šiandieną Lietuvos.
- Kažkas sėklelę
- rūtos
- pasėjo ant kalvos.
-
-
- PASVALIO KNYGNEŠIAMS
- Poemos Skandeivė
fragmentai
-
- Jau ir kryžiai kapuos atgyveno,
- kerpėm pavardės, datos apaugo;
- smenga akmenys, svyra paminklai
- be vilties, be išganymo dūla
- per ledynmečius ėję padargai ...
- Lyg iškėlę rankas nukapotas
- knygnešiai ir sukilėliai šaukias
- medžių ūgiais, šakom ir šaknim,
- šį pasaulį kaip gandą sutvėrę
- ir atvertę kraujuojantį lapą
- tebeskaitomo elementoriaus,-
- šviesą paukščių lizdams,
- iš žolynų supynę raidynus
- ir supylę piliaklnius nakčiai.
- Tai akli praregės nuo to aukščio -
- Baranausko šviesios Lietuvos:
- tai Biliūno skausmu išsilieję,
- mūsų šventupių slėniai dainingi
- vingiorykštėm kartoja raides,
- tebeaukština žmogų ir giesmę.
- Aš klausausi, kaip čiulba Svalia
- sužydėjusi ievom, purienom.
- Akmenėlį ant delno nešu
- samanotą žaliai geltonai,
- išdainuotą keliuos ir namuos,
- ir atsveria šimtmečių gelmės,
- sukilimai žmonių širdyse;
- tartum kūdikį neša ant rankų
- arklą - pirmąją raidę vaga.
- Ta vaga - kalendoriaus lapelis,
- manifesto skaidrus sakinys.
- Kas išdrįs jį ištarti balsu,
- pakartoti širdy tarsi ugnį?
- Žilo kartuvių kalno papėdėj
- dygsta gilės nukritę
- į krauju nužydėjusią žemę.
- Jų idėjų daigeliai rausvi
- šviečia Joninių - vëlinių
nakčiai.
- Aš lenkiuosi prie smegduobės dienai,
- tirpsmo vandenys guodžia mane:
- baimę, prietarus žemėj ištirpdo
- ir pravirkdo kaip sesės daina
- karžygėliui, negrįžtančiam niekad.
- Kur jūs einat nakčia iš Saločių,
- Joniškėlio, Vaškų, Deveitonių
- knygnešiai, knygrišiai išmintingi,
- kaimo vyrai berankiai, bekojai,
- kur jūs nešate peklišką naštą?
- Ji lyg švinas sunki, ji rasoja
- mūsų ašarom, mūsų krauju.
- Jau ir kryžiai kapuos atgyveno,
- kerpėm pavardės, datos apaugo ...
- Svetimuos ir savuos pakraštėliuos
- nesulaukiami guli artojai,
- nešę arklą - raides Lietuvos
- per marinamą kraštą beteisį,
- savo grožiu įaudrinę sielą,
- pasodinę paminklams giles.
- Oškit, mano Žadeikonių, Krinčino
pakluonėm!
- Kas išsaugos apgriuvusį kapą
- kapinių pakraštyė Pas Bielinį
- nusipirkęs lietuviškų žodžių,
- užklijuosi jais langus, kad žiemą
- būtų šilta namuos ir jauku,
- bet uriadnikas katorgon varo
- ir nuo žemės atplėšęs nagus,
- mintyse dar skaičiuosi žvaigždes
- Lėveny ... Susidrumsčia dangus
- virš pavargusių medžių kapeliuos,
- ir kimi kasdieninė giesmė -
- trys šimtai baltaplunksnių erelių -
- iš sodybos pakyla, plasnoja,
- šviečia raidės - jų plunksnos per
naktį,
- su maldaknygių žodžiais keliauja
- kalendorių šviesa - patarėjai
- širdžiai tavo, akims ir teisybei,
- tartum ajero lapai ant ližės.
- Eikit draudžiamą žodį ištarti,
- užrašyti tėvynės dainas,
- daigo mintį ir grumsto galybę.
- Svetimų suminta atsitiesia
- karūnuota žvaigždelėm rasos
- prie palangės išdygus žolė,
- slenksčio akmenį kojos sudildo,
- iš namų į namus bekeliaujant,
- praplatėja takai begalybėn,
- kur pakildama saulė tėvų ąžuolijos,
- išsimėtę raidėm iš knygelių,
- iš širdžių, nenustojančių plakti
- virš tautos ir kalbos, ir valstybės.
-
-
- DARAKTORIUS
-
- Akado zikuratai. Nilo piramidės -
- iš amžių gilumos
- jų rašmenys byloja,
- kalba Toros raštai,
- ir nuo Rytų kalnynų
- paskleistam sanskritui -
- dar Palemono atnešta
- garbė- lotynų abėcėlė.
- Rytinis aras,
- tautas apdergęs, nepanūdo,
- kad jos vartotų savo raidę,
- gimtą žodį.
- Vaikus lyg avinus suvarė,
- kad protėvių pamirštų kalbą ...
- bet tie lyg kerpami išlakstė ...
- Kaimų šviesuoliai
- moką skaityti bei rašyti,
- kasdienos darbus atidėję,
- vaikams tą žiburį dalijo
- sveikatos, laisvės, net gyvybės kaina.
- Rimšos Mokykla
- jų pastangas šventas papildė.
- Knygnešiai
- parūpindavo knygų, vadovėlių.
- 1999.11.06.
-
-
- IŠ CIKLO KŪRĖJAS
1.
Tu pirmas išdrįsai
- Parodyt kelių šviesų,
- Praplėšti juodą uždangą nakties.
- Tu pirmas pasakei:
- - Eime visi į tiesą,
- Eime ieškoti ateities.
- Tu pirmas parašei
- Lietuviui meilės knygą.
- Kurią širdy seniai
- Nešiojame visi.
- Tu pirmas mokei mus:
- - Šventa gėlė nevysta,
- Kol laisto ją visi:
- maži ir dideli.
- 2.
- Knygnešių pečiai sulinkę.
- Rankoje lazda.
- Brenda pelkėn keliauninkai,
- Prieky - Lietuva.
- Šaltas prakaitas juos pila.
- Ne, jie nesustos,
- Nes lietuviška knygelė
- Šildo nuolatos.
- Jiems gimtasis žodis spindi
- Šiluma švelnia ...
- Brenda pelkėn keliauninkai.
- Prieky - Lietuva.
-
-
- PASKUTINĖ JURGIO
BIELINIO KELIONĖ
- (Nebeaplankė knygnešys bičiulio, -
-
suklupo po sodybvietės kryžiumi 1918 m. sausio 18 d.)
-
- ... Klimpsta kojos ...
- Dar viena kalvelė,
- bet Bielinis jau paeit negali ...
- Karštas prakaitas per veidą žliaugia.
- Mato pirkią, mato šieno kaugę ...
- Marškiniai -plačiai atsilapojo ...
- Būtų žengęs, - pasipynė kojos,
- ir po kryžiumi
- pusnin parvirto ...
- Viešpatie, nejau turės čia mirti?
- Bet jam gera, gera taip gulėti ...
- Užsimerkti ... Pailsėti, pailsėti ...
- Lyg išgirsta garsiai tariant vardą?
- Viešpatie, kažkur vežimas dardaė
- Tas, kurio dugne, šiauduos, knygelės
...
- Ak, tu, Pone Dieve Visagalis ...
- Gal sapnuojaė Sėdi vežime ...
- Arklį varo ... Tuoj ir bus kieme, -
- Bet kodėl vežimas, o ne šlajos?
- Ne, tai ne žandaras ... Pasirodė ...
- Alksnio dūmą netoli užuodė.
- Jau nebėr vežimo ...
- vienmarškinis
- basas bėga upeliu Bielinis.
- Pirkioj trys žandarai knarkia, miega,
- jis atbrido upėn ...
- Taip, per sniegą.
- Keista - nejaučia jisai šaltuko.
- Akyse tik pilna tiršto rūko ...
- Nuo žandarų bėgaė
- Bet - spauda grąžinta.
- Ir knygelių platint -
- neužginta.
- Ir gyvenimas - visai jau kitas.
- Lietuvai jau švinta
- Laisvės rytas ...
- Jaučia jis prisilietimą švelnų, -
- Tai šuo, jį atpažinęs, laižo delną
...
- Dar paglostytų, - ranka nusvirus ...
- Taip po kryžiumi sustingsta vyras.
- Ak Bielini, knygnešy Bielini, -
- Apsupa tave snieguota plynė,
- gula ant veidų lengvutės snaigės ...
- Žemiška kelionė Tavo -
- baigės ...
-
- 1999.XI.5. Alovė (Alytaus rajonas)
-
EILĖRAŠČIAI
- ĖJO BROLELIAI
- Ėjo broleliai
- Iš Prūsų šalies.
- Ar nepaklys,
- Ar nieks nepalies?
- Ėjo broleliai
- Per vėtras, pūgas ...
- Šalčio išsekinti
- Tempė knygas ...
- Ėjo broleliai
- Ir dieną - nakčia.
- Vedė knyga
- Juos paslapčia.
- Nešė broleliai
- Jas paprastas.
- Širdžiai mielas
- Visiems šventas.
- Ėjo broleliai
- O rytą anksti
- Caro žandarai
- Juos sekė pikti.
- Ir pasitiko
- Nuogais kardais.
- Gulėti palikę
- Knygnešių vardais ...
***
- Praėjo ...
- Sukas kelias
- Pro miškus.
- Per laukus.
- Ateina žmogus
- Ir ne vienas -
- Su maišu.
- Žengs, dairysis
- Į šalis.
- Prisidengęs
- Net akis. Pasakyki,
- Ką nešuė
- Ne Senelis.
- Ne Kalėda.
- Nesugrįš -
- Čia istorija praėjo -
- KNYGNEŠYS.
-
- KNYGNEŠIŲ KNYGOS
- Knygos Keliavo Kasdieną Keliais
Keleliais Kartais Kontrabanda Keleiviniais ... Kazokai Kratė Kupe
Kaip kraugeriai ... Knygas Kalendorius Katekizmus Keiksnodami Kapojo
Kardais Kalavijais ... Kraupiausia Klasta Kruvino Knygnešių Kūnus
... Kraujo Klanai ... Kalėjimai Kartuvės Katorga Konvojus - Knygnešio
Kailio Kaina. Knyga - Knygnešys. Karys Kovotojas Kaltintojas Kankinys
... Knygnešiai Kaimiečiai Kentėjo Kilniadvasia Kančia ... Klėtys
Klojimai Krivulės ... Kraštas Knygnešių. Kur Kazokaiė Kur knygnešiaiė
Kazokai - Kurganuose. Knygnešiai - Kapuose. Knygos Kartų Kartose.
-
-
- ŽODŽIO ŠVIESA
- Knygų leidėjui, rašytojui, knygnešiui
- ir kunigui Antanui Milukui
(1871-1943).
-
- 1
- Šeštokų kaimelis. Purienų ir karklų
laukai,
- Alyvų akelės ... Birželį - stebuklas
šviesus! -
- Čia gimė ir augo, mokėsi ir iškeliavo
- Didžiausias šio kaimo žmogus.
- 2
- Tu gyveni mano eilėrašty,
- Tyras vaikystės blizgesy,
- Skaidriajam meilės spinduly.
- Esi šviesus ir nemarus,
- Esi aušra pirmoji knygose
- Ir pirmo palytėjimo styga
- Į kelią amžiną -
- Lietuviškus žodžius.
- 3
- Aš gimiau tuos namuos,
- Kur Tavieji žvaigždynai
- Liejo šviesą ir skleidė
- Lietuviško žodžio garsus,
- Ir žinau, kad kely,
- Į kurį taip skubėjai,
- Gimė žodžiai:
- Meilė, Tėvynė, Žmogus.
- 4
- Kas priglaus prie krūtinės
- Tavo raštų žiedynai -
- Susvyravo lemtis -
- Amerika ar Lietuva
- O lietuviškų žodžių žiedynas
- Tau apšviečia šeštokus mažus...
- Tai juose ... Tai juose - Lietuva.
- 5
- Tu - žmogus fenomenas.
- Balto žodžio šalnoj
- Surinkai ašarėles širdies,
- Pasakei: Duokit Lietuvai ranką ...
- Milijoninis kelio atstumas
- Nematė lietuviško žodžio mirties.
- 6
- Ateinu su Tavim. Ir su Lietuva.
- Po baltaisiais šeštokų beržais
- Mus paklausia balsais
- Senos protëvių vėlės:
- Ar lietuviškas žodis skambės?
- 7
- Keliasi kryžiai, keliasi žvaigždės.
- Vël prisikėlė žemelė gimta.
- Šimtmečio vėjai dulkėmis braižos,
- Nušluosto užmarštį meilės ranka.
- Kur koplytėlė, lelijos žiedas,
- Alyvų upės, šviesūs laukai?
- Kur jūs, namučiai, kodėl pasenot?
- Tamsėja topoliai, kelias ilgėja ...
- Rymo Šeštokai -
- Dievo malda.
- 8
- Padainuokim abi, tėviškėle,
- Apie didįjį žmogų - Lietuvą,
- Kuris gimė Žaliojoj gatvelėj,
- Po berželių baltų karalija,
- Ten, kur liepos jaunystėj rasojo,
- Aviliai glaudė dūzgesį taikų
- Ir kur medų gimtinei tausojo -
- Lyg lietuviško žodžio vaisių ...
- 9
- ... Bet gimtųjų namų laiko audros
netranko,
- Čia Šeštokai - didžiosios giminės
pradžių pradžia,
- Žalios vasaros lankos, jazminas po
langu -
- Nemirtinga tėviškėlė man po saulės
šviesa.
- Švelnios topolių rankos namus tuos
apglėbė,
- Vėl klevai jaunyste sužaliuoja kieme -
- Skleidžias liepžiedžių rųbai tokie
paslaptingi
- Lyg gimtosios kalbos atmintis ir pradžia.
- Mano sielos gelmė - Tavo knygų pasauly
...
- Kunigaikštį Algimantą skaitom, o
matom Tave.
- Tavo vasaros čia, kur bijūnai žiedelį
sukrauna.
- Gal todėl Tave žino ir mena visa
Lietuva!..
- 1997.03.16
-
-
- KAUNE, PRIE KNYGNEŠIŲ
PAMINKLO
- Kur šešupės vėsią kilpą
- karklų puokštės apkaišys
- Sermėgėlę apsivilkęs
- Eis pražilęs knygnešys.
- Prie spinksulių, prie balanų
- su maldaknyge tauta.
- Lūpoms - žodis, širdžiai - penas,
- Knygnešiui - dalia juoda.
-
- Veš jį katorgon žandarai,
- Raižys rimbais įstrižai,
- Bet ir Sibiras - ne galas
- Jeigu gyvas sugrįžai.
- Gimtas žodis jei nežuvo -
- Atpirkti visi vargai.
- Knygnešys į tolį žiūri.
- Stovi. Ir stovės ilgai.
-
- Martynui Sederavièiui,
- kunigui ir knygnešiui (1829 - 1907)
-
- Atleisk, kunige,
- vaikaičiai
- pamiršo Tavo vardą.
- Jie nemoka žegnotis
- Motinos žodžio skiemeniu
- ir tėvo duonos rieke.
- Jie nenumano, kurioje pusėje
- yra Sudargas -
- Tavo knygos ir žodžio gimtinė.
- 1993.09.18
-
-
- VARPO
METAI
- Seneliui
-
- Senelio valtis
- skaito
- upės knygą.
- Dar slapstos
- caro šunim užpjudyta kalba,
- bet žodis
- kantriai laukia
- savo ryto:
- rugiu pakilęs
- knygnešio delne.
-
-
- TRYS KNYGNEŠĖS
- Sena, suvargus
- mano knygnešė
- gurkšnoja vaistus,
- dovanoja man
- iš jūros išgriebtą
- dainingą kriauklę.
- O pagyvenus
- mano knygnešė
- giliai kvėpuoja,
- šypsos, tiesdama
- istorijos miglotos knygą
- su gėlėmis
- ir kaspinu juodu.
- Pati jauniausia
- mano knygnešė
- pradingsta
- toj istorijoj miglotoj,
- padovanojusi man septynmylius
- batus, pakaustytus
- ugninėm pasagom.
-
-
- Lietuviška
- medinė bažnytėlė
- išsaugojusi
- knygnešių pėdas,
- ant bokštų kryžių
- lyg rankas
- iškėlė
- ir kužda
- knygnešių
- lietuviškas maldas...
-
-
- EPITAFIJA KNYGNEŠIUI
- Į trobelių langus beldėtės kartu -
- Uždrausta lietuviška spauda ir tu.
- Eina nusilenkti rožėm nešini
- Prie paminklo žilagalviai ir jauni.
-
-
- PRAEITIES ŠEŠĖLIUOSE
- Kantrus Lietuvos pilkasermėgi -
- Garbės ir kančios korifėjau,
- Juk tu palikai savo ainiams
- Rašytą krauju epopėją!...
- Tu savo baltuojančiais kaulais
- Nusėjai plačiuosius žemynus,
- Kad ainiai paliktų laimingi
- Ant bočių savų kapinyno ...
-
-
- SŪDUVIS AKELAITIS
- (Baladë apie
knygnešį)
-
- Neveltui vardą Dekabristų
- Įgijo vieškelis kraupus:
- Juo ėjo ŽMONĖS, kur išdrįsta
- Galvos nelenkti prieš stabus,
- Prieš tironus ir satrapus!
- Ir man juo vykt GARBĖ lydėjo,
- Kurią įmynë MILŽINAI!
- Kad būt ŠUNIM nepanorėjau, -
- Į tremtį ir mane čionai
- Gabeno Stalino tarnai ...
- Sustojom Manzurkos miestely -
- Lyg postovis, lyg ganiava ...
- Matau atkiūtinant senelį, -
- Balta barzda, balta galva
- Ir Nemuno tarties kalba:
- Sūduvis ... AKELAITIS ... Taigi,
- Nuo Marijampolės esu ...
- Tai kur, tautiečiai, lekiat staigiai?..
- Ar tik nemano - iš tiesų? -
- Išvežt iš LIETUVOS visų?...
- Šuo - DEKABRISTŲ! - plentu varė
- Devyniasdešimt devintais
- Cariniai kruvini žandarai
- Mane su knygnešiais kitais
- Ir revoliucijos vadais!..
- Už Aušrą, Lietuvai užgintą,
- Už Varpą, uždraustas knygas
- Žandarai ginė surakintą,
- Užlaužę surištas rankas,
- Į šias štai Manzurkos lankas...
- Ir šiandien širdį tebeskauda
- Dėl ABĖCĖLĖS uždraustos!..
- Bet mes krauju atgavom spaudą!
- Tik tos žalos, tik tos skriaudos, -
- Mes nepamiršim niekados!
-
- [P.S. nebaigiau .......B.K]
-
KNYGNEŠIO ŽODIS
- Seneliui - knygnešiui Martynui Survilai
- Uždek, senele, žiburį,
- kad Žodis nepaklystų,
- Klampioj nakty paslėpęs silpną
kūną.
- Išraižytas žandarų, stražnikų
rykščių,
- Pažemintas ir uždraustas
- beprotiško bukumo, -
- Šviesus ir skambantis
- į Varnaičius sugrįžtų.
- Sugrįžtų, nes negali
- tamsoje paklysti.
- Kai pirkiose tiek laukia lūpų ir
akių,
- Ištroškusių pajusti jo
aiškiaregystę,
- Atėjusią iš graudulingų
- Mažvydo eilių.
- Kai šitiek rankų trokšta
- Jį priglausti,
- Į lūpas įsidėt lyg šventąją
komuniją,
- Prie lopšio padainuot naujagimiui,
- įausti
- į paskutinę maldą tam, kas numirė.
- Buvai Tu, Žodi,
- nuo gerumo šiltas,
- Žiaurios imperijos vienutėj
iškentėjęs,
- Sena detalė iš Kudirkos tilto,
- Į mantijas neįvilktas,
- beprasmiai neskambėjęs.
- Prikels anūkai nukryžiuotą Žodį,
- Gyvybės žiburį per priespaudos metus,
- Kurs kirto priešui, silpną guodė
- Ir gal daugiau įkalintas nebus
- 1987 m.
- Voruta. - 1996, Nr. 10.
-
-
- KAUNE, PRIE KNYGNEŠIO
PAMINKLO
-
- Kur Šešupės vėsią kilpą
- karklų puokštės apkaišys.
- Sermėgėlę apsivilkęs
- Eis pražilęs knygnešys
- Prie spingsulių, prie balanų
- su maldaknyge tauta.
- Lūpoms-žodis, širdžiai-penas,
- Knygnešiui -dalia juoda.
- Veš jį katorgon žandarai,
- Čaižys rimbas įstrižai,
- Bet ir Sibiras-ne galas
- Jeigu gyvas sugrįžai.
- Gimtas žodis jei nežuvo -
- Atpirkti visi vargai.
- Knygnešys į tolį žiūri.
- Stovi. Ir stovės ilgai.
Marija
Macijauskienė
IŠTARTIS
Matui Jonui
Slančiauskui
- Trys laumės. Trys laumės.
- Nuo Nemuno, Mūšos
- Pakalnučių prisėtoj laukymėj
- Ruošėsi ištartį lemti.
- Ateinantis bus ne karalius,
- kur vertina skeptrą ir turtą,
- kurs smurtui ir nuolankumui
- sudėti liepia eiles.
- Jis gims kubilų dirbėju
- skaptuotam lopšy,-
- Pasmerktas būti šešėly.
- Be cento. Už centro nustumtas.
- Prakeiktas bažnyčios
- Išmestas iš visų kartotekų
-
-
- KNYGNEŠYS
- Seneliui Simanui
Ardzijauskui
-
- Rūkas dengia krantus Širvintos,
- Nesugaišk nė minutės vienos,
- Kol žandarų, dar snaudžia vilkai,
- Rūko priedangoj slepias takai
- Šaltos rasos negaili žmogaus,
- Kranto atplaišos kojas nuskaus,
- Dar jėgų siųsk, o Dieve, meldžiu,
- Gimto kaimo jau liepas regiu.
- Jau čia pat seklumėlės vieta,
- Kito kranto žemelė šventa,
- Tolumoj vyturėlį girdžiu
- Tarsi aidą gimtųjų širdžių.
- Tartum lašas nuo alksnio šakos
- Ant manos prakaituotos kaktos,
- Kaip akmuo, kaip likimo lemtis,
- Paskutinė sudužus viltis -
- Nusrovens nudažyta aušros
- Mano kelio gal nieks nekartos,
- mano kapo gal niekas neras,
- Tiktai skausmą upelė supras.
- 1989
-
-
- KNYGNEŠIUI
- Kaip savo kryžių nešei tu knygą
- Ir neieškojai lengvesnio nešulio.
- Sėklos - Raidelės dygo sudygo
- Ir sulapojo galingu ąžuolu.
- Plėtės lietuviško rašto daigynas
- Žemę ir žmogų nuo blogio jis
gindavo.
- Augo vaikai. Vėl jie tavo kuprinę
- Lyg palikimą šventą priimdavo.
- Vėlei Šešupė ir sienos sargyba
- Atpildas - kas? Gal tik duonos
abišalė?
- Kas suskaičiuos, kiek tu pernešei
knygų,
- Tirpdžiusių amžiną priespaudos
įšalą?
- Kiek daug sakmių ir šventų padavimų.
- Kiek nutikimų liaudžiai paporinai
- Kurgi dabar tuė Nežinomas, žinomas?
..
- Vai, neužmiršk jų, senele istorija.
- Kaimo trobelėje lingavo vygė,
- Švietė spinksulė - karšta kaip
ašara
- Kaip savo kryžių nešei tu knygą,
- Nes nebebuvo brangesnio nešulio.
-
-
- TUMO LAIŠKAI IŠ
USTRONĖS
- Takažolė buiniai puola
- prie vartų, seniai užkilų.
- Girgžda naktim sausuoliai
- virš nebegyvų inkilų.
- Nuniokota, nutrypta baisiai -
- kada beatžels vardai?
- Ar tu man, broli, atleisi,
- kad tėviškę praradai?
- Vėjas Malaišių ūlyčioj -
- kaip be šeimininko šuva.
- Panuovaliuos - lyg pasityčiodama -
- išsikėtojo garšva.
- O čia - netikėta nuošalė.
- Užklysta tik Ūdros ir Jurgis.
- Rytagoniais svirno pašaliu
- klausaus Vadaktėlės gurgesio.
- Krebždu prie Tėvynės sargo,
- kol rąstų tiltelis snaudžia. -
- Ar būna didesnis vargas
- už gimtojo žodžio baudžiavą?!
- (Iš knygos Vėjų blaškomi metai.
- Vilnius, 1996, p. 73)
-
II
dalis
-
