Gavus informacijos apie naujus leidinius, puslapis papildomas

I dalis: KNYGOS

„Prisiminimų dovanos“. Knygą sudarė, rinko, maketavo Gražina Markauskienė. Redaktorė Gintarė Bernotienė. Viršelio dailininkas Vygandas Čirica. Spausdino UAB „Dakra“.
Tai 456 puslapių apimties gausiai iliustruota knyga , išleista 100 egz. Joje išsamiai pasakojama apie Vinco Markevičiaus giminę, publikuojami knygnešio Vinco Markevičiaus ir Lietuvos kariuomenės pulkininko Bronislovo Vinco Aleksandravičiaus-Aleksio giminių prisiminimai, apimantys daugiau kaip 100 metų laikotarpį. Išsamiai pasakojama ir apie visus žinomus Markevičių giminės atstovus. Publikuojamos jų nuotraukos.

Peckus Vincas. Knygnešių gadynės aidai. 1864–1904–2004. - Marijampolė, 2006. – 56 p.: iliustr.
Marijampolės mokytojo V. Peckaus knygoje trumpai aprašyta lietuviškos spaudos uždraudimo ir draudimo panaikinimo  istorija. Apžvelgta draugijų, susikūrusių Sūduvoje, draudžiamajai lietuviškai spaudai platinti istorija. Antroje knygos dalyje pateikiamos trumpos biografijos žmonių, kurie spaudos draudimo metais mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir vėliau dalyvavo organizuojant lietuviškos spaudos gabenimą ir platinimą bei patys ją platino. Aprašyti 88 žmonės.

Černiauskienė, Jadvyga. VERSMĖS. Če321. Beletrizuotos apybraižos. - Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2005. - 107 p.  ISBN 9955-509-22-8. UDK 888.2-4.
Pedagogės, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Jadvygos Černiauskienės beletrizuotų apybraižų knygelėje „Versmės“ pasa­kojama apie lietuvių rašytojus, raštijos pradininkus, švietėjus, knygnešius, kurie visais priespaudos laikais (spaudos draudimo, okupacijų laikmečiu), kovodami už lietuvybę, sugebėjo išsaugoti kalbą, kultūrą, neleido išsekti gyvybingoms tautiškumo versmėms.

Matijošaitis Jonas. Knygnešių tėvas kunigas Martynas Sederevičius. 2-oji laida. - Vilnius: [B.Matijošaitytė], 2004 (Vilnius:Karminas). – 46, [2] p.: iliustr., portr.

Kun. Martyno Sederevičiaus bibliografija / Jonas Matijošaitis, p. 42-45.

Kn. taip pat: apie autorių / Birutė Matijošaitytė, p. 46. Viršelio dailininkė Birutė Matijošaitytė. Tiražas 500 egz.

1932 m. Jono Matijošaičio (1901–1971)  parašytoje monografijoje pasakojama apie  kunigo, knygnešio ir leidėjo Martyno Sederevičiaus vaikystę, mokslą ir darbą Sudarge, kur jis klebonavo, lietuviškos draudžiamosios spaudos gabenimą iš Mažosios Lietuvos ir jos platinimą Lietuvoje spaudos draudimo metais. Rašoma ir apie kun. M. Sederevičiaus švietėjišką veiklą, jam talkinusius knygnešius –  S. L. Kušeliauską, J. Antanavičių, Angrabaičius ir kt.

Lietuviškieji kontrafakciniai leidiniai, 1865–1904 m.: bib­liografijos rodyklė / Vilniaus universiteto biblioteka; [sudarytoja Izabelė Černiauskienė; redaktorių kolegija: Osvaldas Janonis (atsakomasis redaktorius)... [et al.]. –Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. - 264 p. : iliustr.

ISBN 9986-19-686-8

Ši bibliografijos rodyklė skirta lietuviškos spaudos atgavimo 100-ąsias metinėms paminėti. Joje suregistruoti 833 kontrafakciniai leidiniai, išleisti spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais.

Juozas Pavalkis – Vijūnas: ūkininkas, knygnešys, publicistas (1872–1947) / [sudarė Jūratė Gricienė]/ – Vilnius, 2004. – 131 p, [1] p.: iliustr.

Bibliogr.: p. 131 (13 pavad.)

Juozo Pavalkio-Vijūno vaikaičiai knygą skiria lietuviškos spaudos atgavimo 100 metų jubiliejui.

Knygoje išspausdinta 1933 m. išleista knygelė „Vijūno raštai“ (faksimilė). Pirmoje šios knygos dalyje – „Atsiminimai ir pastabos“ –  J. Pavalkis aprašo savo jaunystę, mokymąsi, nuotykius platinant uždraustą lietuvišką spaudą, prieškario Lietuvos gyvenimą. Antroje dalyje – autoriaus eilėraščiai ir straipsneliai, atrinkti iš draudžiamosios spaudos.

Knygos įvade Kastytis Pavalkis aprašo knygnešio šeimos istoriją. Tekstas iliustruotas nuotraukomis iš šeimos albumo. Knygos pabaigoje – nuotraukos iš J. Pavalkio-Vijūno 130-ųjų gimimo metinių minėjimo Lukšiuose.

Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetis: praeities ir dabarties sąsajos: mokslinės konferencijos medžiaga, Panevėžys, 2004 04 21 / Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ; [sudarytojas Raimundas Klimavičius]. –  Panevėžys, 2004 (Panevėžys : Panevėžio sp.). - 96, [2] p. : iliustr.

Pažymėdama lietuviškos spaudos atgavimo 100-metį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 2004 m. balandžio 21 d. surengė konferenciją „Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetis: praeities ir dabarties sąsajos“.

Aptartos lietuviškos spaudos draudimo aplinkybės ir istorinis kontekstas, nušviestas knygnešių indėlis kovoje už spaudos draudimo panaikinimą, išvestos paralelės tarp XIX a. carinės vyriausybės ir XX a. sovietinės valdžios vykdytos laisvos lietuviškos spaudos persekiojimo politikos.

Leidinyje publikuojami devyni konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu parengti straipsniai, iliustruoti autorių pateiktomis fotonuotraukomis.

Straipsnių autoriai: J. Brazauskas, V. Aleknienė, R. Viskaitienė, R. Guobis L. Rumbavičienė, A. Kazlauskas, J. Kauneckas.

2004 m. balandžio 21 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo paminėtas lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetis: vyko konferencija, veikė paroda „Keturi spaudos draudimo dešimtmečiai Panevėžio krašte: knygos, žmonės, atmintis“. Spaudiniai ir kiti dokumentai parodai atrinkti iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Panevėžio apskrities bibliotekos fondų.

Šiame kataloge publikuojami parodoje eksponuoti spaudiniai ir kiti su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu ir lietuviškos spaudos atgavimu susiję dokumentai.

Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas; sudarė ir parengė dr. Jonas Mačiulis. - Vilnius, 2004.

T. 1: Autoriai. - 2004. - 424 p.

T. 2: Slapyvardžių žodynas. - 2004. - 1168 p.

 

Leidinys skirtas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui. Pirmame tome pateikiamos žinios apie slapyvardžiais pasirašinėjusius autorius. Antrajame tome pateikiami slapyvardžių įrašai, kuriuos sudaro slapyvardis,

 autoriaus pavardė ir vardas, leidinių, kuriuose buvo pasirašyta slapyvardžiais,  pavadinimo santrumpa ir išleidimo metai bei šaltinių, iš kurių paimtos žinios apie slapyvardžius, pavadinimų santrumpos. Žodynu siekiama parodyti sudėtingą lietuviškos spaudos kelią, atskleisti slapyvardžius kaip socialinį, kultūrinį reiškinį bei 

neatskiriamą lietuviškos raštijos bruožą, o jų vartojimą – kaip vieną iš tautos savimonės raiškos būdų.

Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka : katalogas. / Kauno technologijos universiteto biblioteka. Parengė ir studijinį straipsnį parašė Nijolė Lietuvninkaitė, redagavo Virginija Savickienė. - Kaunas : Technologija, 2004. - 272 p. : iliustr.

Žymaus draudžiamos lietuviškos spaudos skleidėjo ir bibliofilo Stanislovo Didžiulio (1850–1927) asmeninė biblioteka užima svarbią vietą Lietuvos knygos kultūros istorijoje. Jau spaudos draudimo metais ši biblioteka laikyta tautinės savimonės simboliu. Nors ir persekiojamas caro valdžios, S. Didžiulis sukaupė turtingą lituanistinę biblioteką ir sugebėjo išsaugoti ją ateities kartoms. Knyga atskleidžia S. Didžiulio
asmeninės bibliotekos kūrimo ir likimo istoriją, supažindina su rekonstruotu jos spaudinių katalogu. Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka pristatoma skaitytojams kaip Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo programos leidinys. Viršeliui ir priešlapiams panaudotas S. Didžiulio asmeninės bibliotekos knygų įrišimas, nuosavybės antspaudas. Knyga išleista pagal Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo valstybinę programą

Lietuvių raštijos istorijos studijos : mokslinių straipsnių rinkinys / Vilniaus pedagoginis universitetas. - Vilnius, 2005. Mokslinių straipsnių rinkiniai : MSR).

T. 1: Iš spaudos draudimo istorijos / Redakcinė kolegija:

Libertas Klimka (pirmininkas), 2005. – p. 176. Santr. angl., pranc. - Bibliogr. išnašose. - ISBN 9955-516-97-6.

 

Pratarmės fragmentas: „Draudimą vartoti lotyniškus rašmenis norėtųsi prisiminti kaip istorijos prasmės pamoką, nes spaudos šiais rašmenimis atgavimo minėjimas tebūtų dulkių nušluostymas nuo istorijos faktų, jei neapimtų gerokai

platesnio kultūrinio ir visuomeninio konteksto, siekiančio ankstesnius ir vėlesnius [vykius, gal iš pirmo žvilgsnio tiesio­giai ir nesusijusius su spaudos draudimu. Tegu ji būna nacionalinio orumo paskata ne tik humanitarinių mokslų atstovui, bet ir bet kuriam visuomenės nariui, siekiančiam tapti moraliniu autoritetu. (Aivas Ragauskas, Daiva Vaišnienė).

Slavickas Albinas. Knygnešio kelias: poema. – Kaunas, 2004. – 36 p.

 

Poema skirta knygnešio Juozo Akelaičio gyvenimui ir darbams atminti. Autorius lyrinio epo kalba atskleidžia dramatišką Lietuvos istorijos tarpsnį – gimtosios kalbos ir spaudos persekiojimą, šviesuolių pastangas apginti Žodį – kaip likimą.

Knygoje pateikiama dešimtmečiais kaupta kraštotyrinė medžiaga apie Trakų krašto knygnešius ir daraktorius. Rašinių autoriai atskleidžia mokyklų ir pasišventusių mokytojų veiklą įvairiose šio krašto vietovėse  gūdžiais lietuviško žodžio draudimo metais. Be jau žinomu knygnešių pavardžių čia surandame ir naujų: Antanas Didikas, Stasys Banuškevičius. Simonas Aukštuolis, Simonas Kairys-Razmislevičius, Justinas Aukštuolis ir Mykolas Lukoševičius bei dar keletas, apie kuriuos ir dabar žinoma labai mažai.
Knyga skirta lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui ir išleista įgyvendinant Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektą „Lietuviško žodžio kelias“.

Rėmėjai: Lietuvių fondas ir Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisija.

Vincas Kudirka: literatūros rodyklė / sudarė: Giedrė Sasnauskaitė, Rasa Pukėnienė, Ipolitas Ledas. - Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2004. - 567 p.

 

Literatūros rodyklėje, apimančioje 1884-1999 m.,

pateikta medžiaga apie įžymaus lietuvių prozininko,

poeto, publicisto, visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos

kūrybą bei literatūra apie jį.

 

Rodyklės leidybą parėmė Lietuvos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo komisija.

Žmonių apšvietai paaukočiau viską : Jonavos knygnešiai ir daraktoriai /sudarytojai Gražina Mrazauskienė, Artūras Narkevičius. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. - 64 p. : iliustr. -ISBN 9955-624-10-8

Knygos turinys: Įvadas p. 4; Justinas Vareikis, p. 9; Pauliukų kaimo knygnešiai, p. 19; Mykolas ir Juozapas Martinaičiai, p. 28; Jasudų bajorkaimio mokykla, p. 37; Daraktorius Čepavičius, p. 41; Jonavos krašto žydų veikla spaudos draudimo metais p. 44; Jonas Krasauskas, p. 48; Raimundas Kaupas, p. 54; Jonas Laurinavičius, p. 58; Literatūra p. 61.

„Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla“. Lietuvos istorijos institutas; sudarė Antanas Tyla. - Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. - 394 p.

Santr. angl. - Bibliogr. išnašose. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klė: p. 383-390.

ISBN 9986-780-67-5.

UDK 947.45.052+002.2(474.5)(091)

 

Leidinyje skelbiamas dokumentas, kurį Rusijos imperijos vidaus reikalų ministras V. Plėvė pateikė Ministrų komitetui, svarstant lietuviškų raštų lotynišku ir gotišku raidynu draudimo išsaugojimo ar panaikinimo klausimą. Lietuvių pasipriešinimas privertė Rusijos valdžią draudimą panaikinti. Rinkinyje atsispindi Rusijos valdžios vykdyta lietuvių asimiliacinė politika, jos žlugimas ir naujų tos politikos krypčių pasirinkimas, panaikinant lietuviškos spaudos draudimą.

Knyga išleista už Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos skirtas lėšas.

Kėdainių krašto knygiai. Kn. 3. Laisvės ir žodžio skleidėjai. 1850–1900. – Kėdainiai, 2004. – 99 p.: iliustr.  (Leidinys skiriamas Lietuviško rašto lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui) 

„Kėdainių krašto knygiai" trečioji dalis apima 1850–1900 metais Kėdainių krašte gimusių, dirbusių ar palaidotų Lietuvos raštijos veikėjų biografijas ir darbus. 

XIX a. viduryje gimę Kėdainių krašto knygiai ragavo nelengvos knygnešių ir daraktorių duonos. Mikalojus Katkus, Jadvyga Juškytė ir kiti platino lietuvišką spaudą, mokė vaikus gimtosios kalbos ir rašto. Kėdainių šviesuoliai, suvokdami savo šaknų pažinimo ir išsaugojimo reikšmę, rinko krašto tautosaką, kovojo už pamaldas lietuvių kalba bažnyčiose. Visa ši veikla stabdė ne tik lietuvių tautos rusinimą, bet ir lenkinimą, vienijo lietuvius, būrė juos į kovą už tautos laisvę, rengė Lietuvą jau auštančiai naujai epochai.

Januševičius Povilas. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895–1898 / Liet. istorijos in–tas; sudarė Vilma Žaltauskaitė. – Vilnius, 2004. - 314 p.: iliustr. – (Bibliotheca Archivi Lithuanici).

Bibliogr.: p. 280–289. – Asmenvardžių ir vietovardžių r–klės: p. 298–314.

 

Knygos leidybą finansavo Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisija.

Kunigo Povilo Januševičiaus dienoraštis, rašytas jam studijuojant Sankt Peterburgo imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje (1895–1898). Taip pat pateikiami Jurgitos Venckienės ir Vilmos Žaltauskaitės straipsniai apie autorių, rankraštį, knygos parengimo principus ir dienoraščio rašomąją kalbą.

Povilas Januševičius, g. 1866.XII.17 Biržuose, m. 1948.V.17 Kaune. Kunigas, publicistas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Biržų ir Rygos pr. m-klose, Rygos gimnazijoje, 1887–1890 – Kauno kunigų seminarijoje. Baigęs kunigavo Linkuvoje ir Radviliškyje. Rūpinosi jaunimo švietimu, bendradarbiavo su vietos inteligentais. 1894–1898 studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir baigė ją teologijos magistro laipsniu. Nuo 1898 m.Kauno kunigų seminarijoje dėstė liet. k. kursą ir homiletiką. Buvo vienas iš šv. Kazimiero spaudos leidybos ir prekybos organizacijos steigėjų ir kt. draugijų steigimo iniciatorius. Išleido nemažai knygų, tarp jų lietuvių kalbos vadovėlių.

Vadovas dviračių žygiui „Knygnešio kelias“.

Žygis skirtas Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimui / Parengė Algimantas Balčas, Darius Ramančionis, Salvijus Kulevičius: iliustr. – Šiauliai, 2004. – 42 p.

 

Brošiūros leidybą parėmė Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisija.

Leidinyje aprašytas žygio maršrutas: Šiauliai – Šilo Pavėžupis (Kurtuvėnų regioninis parkas) – Kelmė – Tytuvėnai (Tytuvėnų regioninis parkas) – Šiluva – Dubysos regioninis parkas – Raseiniai – Skaudvilė – Gaurė – Viešvilės valstybinis rezervatas – Bitėnai (Rambyno regioninis parkas) – Mikytai – Tilžė – Pagėgiai – Tauragė – Pagramančio regioninis parkas – Šilalė – Varnių regioninis parkas – Kurtuvėnai (Kurtuvėnų regioninis parkas) – Šiauliai (iš viso apie 400 km).

Pateikiami trumpi enciklopediniai duomenys apie gyvenvietes, per kurias važiavo žygio dalyviai ir su knygnešyste bei lietuviška raštija susijusias istorines vietas, knygnešių kapus, muziejus ir kt.

Knygnešys Vincas Bielskus ir „Sietynas“ / Lietuvos knygnešio draugija, Marijampolės kraštotyros draugija; [parengė Irena Kubilienė ir Jonas Laurinavičius]. - 2-asis pataisytas leidimas - Marijampolė : Piko valanda, 2004. - 35, [2] p., įsk. virš. : iliustr. - Tiražas 500 egz. - ISBN 9986-875-94-3.
 

Brošiūroje pateikiami knygnešio Vinco Bielskaus atsiminimai, pavadinti „Slaptoji Sietyno draugija (1884–1897)“. Atsiminimus V. Bielskus parašė tremtyje Tomsko srities Parbigo kaime. Mirė ten pat 1958 m. vasario 11 d.

Brošiūroje taip pat išspausdinti V. Bielskaus dukters Zuzanos Bielskiūtės-Rutkauskienės ir V. Bielskų pažinojusiųjų kaimynų atsiminimai.

Rokiškio krašto knygnešiai: straipsnių rinkinys, bibliografija [sudaryt. Rita Viskaitienė]. – Rokiškis, Rokiškio savivaldybės viešoji biblioteka, 2004, 71 p.: iliustr., faks.

 

Tai straipsnių apie žymiausius Rokiškio krašto švietėjus rinkinys. Vieni jų atskleidžiami kiek plačiau, apie kitus rašoma glausčiau, tačiau tai nereiškia, kad jie mažiau nusipelnę Rokiškio kraštui ir visai Lietuvai. Straipsnių apimtį lėmė sukauptos kraštotyrinės medžiagos kiekis. Tarp autorių daugiausia bibliotekininkų, muziejininkų, kraštotyrininkų.

Pagrindinis knygos tikslas – vienoje vietoje sukaupti kuo išsamesnę informaciją apie švietėjus rokiškėnus. Siekta, kad knyga pasitarnautų ateinan­čioms kartoms, žmonėms, kurie studijuos šio krašto lietuviškos spaudos draudi­mo istoriją. Didžioji leidinyje pateiktos medžiagos dalis anksčiau jau yra buvusi publikuota įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Kita knygoje panaudota medžiaga – rankraš­čiai, išsaugoti atskirų kraštotyrininkų, muziejininkų, bibliotekininkų. Leidi­nyje publikuojamos nuotraukos iš Rokiškio krašto muziejaus bei Kupiškio etnografijos muziejaus archyvų, Rokiškio rajono savivaldybės viešosios bib­liotekos kraštotyros literatūros fondo bei iš Kamajų, Jūžintų, Ragelių, Obe­lių bibliotekų kraštotyros fondų. Leidinyje pateikta publikacijų apie Rokiškio krašto švietėjus – knygnešius,  daraktorius – bibliografija.

Pocius, Vytautas. Antanas Macijauskas. - Vilnius, 2004, 189 p.: iliustr., faks., portr. Bibliogr., p. 133–137, išnašose. Pavardžių r–klės: p. 175–185

 

Iki šiol nebuvo parašytos išsamesnės knygos apie Antano Maci­jausko veiklą ir gyvenimą. Jo gyvenimas, politinės pažiūros ir literatūrinė bei publicistinė veikla turi labai daug baltų dėmių. Knygos autoriui pavyko išsiaiškinti daugelį iki šiol nežinomų A. Macijausko gyvenimo epizodų, išnagrinėti jo publikacijas, pa­sikalbėti su jį pažinojusiais žmonėmis bei atrasti jo projektuotų kai kurių objektų techninius dokumentus. Taip parašyta pirmoji platesnė knyga apie Antano Macijausko gyvenimą ir veiklą.

Ši knyga sudaryta iš dviejų dalių: pirmoji – A.Macijausko veikla iki lietuviškos spaudos atgavimo, o antroji – darbai lietuvių tautos švietimo bei kultūros, taip pat Lietuvos valstybės kūrimo srityse.

(Pratarmės fragmentas)

Čiplytė, Joana Viga. Juozas Masiulis: Knygnešys ir knygininkas. - Vilnius : Žara, 2005. - 128 p.

Santr. angl., pranc. - 121-126. - Bibliogt.: p. 115–119. - Asmenvardžių r-klė: p. 110–114 . ISBN9986-34-l40-X

 

Knygoje rašoma apie Garšvių knygnešių draugijos knygnešį ir knygininką Juozą Masiulį (1864-1940) bei kitus knygnešius, skleidusius lietuvišką žodį spaudos draudimo metais. Leidinyje pateikta daug archyvinės medžiagos apie 1905-1914 metais įsteigtus lietuvių knygynus, Panevėžio J. Masiulio knygyno darbą bei leidybini; veiklą. Skaitytojai ras informacijos ir apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą Smolenske (Rusija) 1915-1918 metais, taip pat apie Nepriklausomos Lietuvos- 1918-1940 metų - knygynus it spaustuves, Juozo ir Juzės Masiulių prekybos namų darbą, knygininkų visuomeninę veiklą, šeimos likimą it kita.

Knyga gausiai iliustruota unikaliomis nuotraukomis, tapybos ir grafikos darbų reprodukcijomis. UDK 002.2(474.5):929Masiulis

 

II dalis