<< Lietuviškas žodis     << Bibliofilas     << Atgal    


Naujausi leidiniai apie knygnešius

I dalis   II dalis

Informaciją parengė Benjaminas Kaluškevičius, Aigustė Poderienė, Danutė Mukienė

 

Gavus informacijos apie naujus leidinius, puslapis papildomas

II dalis KNYGOS
Genė Juodytė. Pakruojo krašto žmonės. Biografinis žinynas / Genė Juodytė; „Žiemgalos“ draugija; Pakruojo Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. - Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2005. - 196 p. Santr. angl., latv., vok. p. 172–174; bibliografija p.:170–171; asmenvardžių, vietovardžių ir vandenvardžių rodyklės: p. 175– 192.
ISBN 9955- 434-01-5.
Biografinis žinynas „Pakruojo krašto žmonės“ – pirmasis leidinys apie iš šio krašto kilusius ar kitaip su juo susijusius mokslo, kultūros žmones, pasiekusius ryškesnių profesinės ir visuomeninės veiklos rezultatų.

Dalia Giniuvienė. Pašešupio knygnešiaI. ISBN 9955-9563-5-6.
Knyga išleista minint Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-metį. Leidybą rėmė Marijampolės apskrities viršininko administracija. Tekstų autorė Dalia Giniuvienė. Viršelio iliustracijos autorė Jolita Bičkienė.

Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje: 1864–1904–2004 / Sud. Maskuliūnas B., Maskuliūnienė D. – Šiauliai, 2005. – 344 p.; iliustr.

Teminiame straipsnių rinkinyje, skirtame lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui, publikuojama aštuoniolika straipsnių, aptariančių lietuviškos spaudos kelią Šiaurės Lietuvoje nuo XIX a. vidurio iki XXI a. pradžios. Tarpdisciplininio požiūrio leidinyje spausdinami kalbotyros, literatūrologijos, istorijos, menotyros, kraštotyros ir kitokie darbai. Knygoje pateikiamos graždankinio Моксло скайтимо рашто летувишко (1867), Jurgio Bielinio redaguoto laikraščio Baltasis erelis (1897, nr. 1) ir kt. faksimilės. Leidinys gausiai iliustruotas.

Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai.
Sudarytoja Audronė Berezauskiene. 2004, Utenos spaustuvė. 246 p., su iliustr.
 
Jau daugiau kaip šimtmetis mus skiria nuo to slogaus mūsų tautos istorijoje laikotarpio, kai uždrausta lietuviška spauda, kai rizikingo ir pasišventusio šviesos nešėjų darbo ėmėsi knygnešiai ir slaptųjų lietuviškų mokyklų mo­kytojai - daraktoriai. Laikas vis labiau tolina už amžių slenksčio pasilikusi tą skaudų ir drama­tišką laikotarpį. Tik spaudiniuose liko to meto amžininkų prisiminimai apie knygnešius, darak­torius, jau senoliais tapo jų anūkai, kurių atminty­je dar užsiliko iš senelių pasakojimų vienas kitas epizodas, detalė apie tuos, lietuvišką spaudą pla­tinusius žmones.
Tad sveikintina, graži yra kiekviena iniciaty­va, darbas, skirtas nubraukti užmaršties dulkes nuo atminimo knygnešių, kuriuos šiandien galė­tume vadinti ir nacionaliniais didvyriais.
Audronės Berezauskienės sudaryta ir parengta spaudai knyga „Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai" - puiki dovana mūsų kultūros istorija besidomintiems skaitytojams, rašytinis paminklas knygnešių atminimui. Ši knyga dar reikšminga ir tuo, kad išleista šiemet, kai pažymime 100-ąsias lietuviškos spaudos atgavimo metines.
 
Informaciją parengė Vygandas Račkaitis

Raidžių draudimo metai: straipsnių rinkinys. / Lietuvos istorijos institutas. - Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. - 272 p.

Knygoje publikuojama 2004 m. gegužės 27–28 d. Šiauliuose vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos lietuviškos spaudos tradiciniais rašmenimis draudimo epochai, medžiaga. Straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama Rusijos politikos motyvams draudžiant tradicinį raidyną lietuvių raštijoje, šios diskriminacinės priemonės pasekmėms lietuvių visuomenės raidai, taip pat analizuojami panašūs draudimai kitų kalbų atžvilgiu.

Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004
 
 
Knyga skaitytoją supažindina su keturiasdešimt metų (1864–1904) trukusio valdžios draudimo spausdinti, įvežti ir platinti Lietuvoje lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis istorija. Iliustruotame leidinyje išsamiai nušviečiami spaudos draudimo metai ir jos atgavimo kelias: caro represijos po 1863 m. sukilimo, spaudos draudimo įvedimas, to laikotarpio Mažosios Lietuvos ir JAV lietuvių leidiniai, valdinės „graždankos“, kontrafakcijos, knygnešiai ir jų organizacijų veikla, slaptosios mokyklos ir lietuviškieji vakarai. Nemažai dėmesio skiriama vyskupui Motiejui Valančiui, suorganizavusiam knygų leidybą Mažojoje Lietuvoje ir jų platinimą Didžiojoje Lietuvoje. Supažindinama su 1900 m. Paryžiuje vykusia pasauline paroda, kurioje buvo atidaryta Lietuvos ekspozicija ir pirmą kartą spaudos draudimo klausimas iškeltas tarptautiniu mastu. Leidinyje panaudota unikali archyvinė medžiaga, to meto fotografijos, dokumentai ir spaudiniai. Iliustracijos išsamiai anotuotos, nemažai dokumentų, fotografijų publikuojama pirmą kartą. Knyga skiriama visiems, besidomintiems XIX a. II p. –XX a. pr. lietuviškos spaudos draudimo ir Lietuvos nacionalinio atgimimo istorija. Šios knygos pagrindu Lietuvos nacionalinis muziejus taip pat išleido mažesnės apim­ties leidinius — L"ecriture Lituanienne au carrefour de l"histoire prancūzų kalba ir Бopбa лumoвcкoгo нapoдa зa cвoбoдy neчamu в 1864–1904 г. г. rusų kalba.
Be Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, leidinyje pateikiama medžiaga iš Vil­niaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos teatro, muzikos ir kino bei Šiaulių „Aušros" muziejų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

 
Ilgūnas Gediminas. KNYGNEŠIŲ  KELIAIS. 1983 m. ekspedicija minint "Aušros" 100-ąsias metines. – Vilnius : Vaga, 2005. - 160 p.: iliustr. 
 
 
Ši knyga  – dviejų ekspedicijų Knygnešių keliais metraštis. Joje gausu nuotraukų, fiksuojančių istorijos ir kultūros pėdsakus. Leidinyje sutinkame daug konkrečių asmenybių ir vietovių. Čia pateikti kelionių komentarai ir aprašymai...  
Skaitytojas, keliaudamas knygnešių keliais, pasiners į istorinį knygnešių laiką, kai Lietuvai buvo nešamas gimtasis žodis

 
ŠVYTI  UŽDRAUSTA  RAIDĖ. 1864–1904 metai poezijoje.
Sudarė: Nijolė Petraitytė ir Aloyzas Sušinskas. – Šiauliai : Saulės delta, 2004. - 112 p.: iliustr. 
Recenzavo: doc. dr. Janina Barauskaitė, prof. dr. Elena Bukelienė 
 
Antologijoje pateikiami lietuvių poetų (nuo XIX a. vidurio iki XXI a. pradžios) eilėraščiai tautinio atgimimo, knygnešystės, vargo mokyklos motyvais. Atskleidžiama dramatiška slaptojo lietuviškojo žodžio patirtis, pagerbiami knygnešiai, daraktoriai, išsaugoję gimtąją kalbą ateities kartoms. 
Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugija šį poezijos rinkinį skiria mokytojams ir moksleiviams, visiems, kurie domisi kalba, knyga, knygnešystės istorija. Tebūna gyva atminties versmė!
Pagerbkime Lietuvos knygnešius ir daraktorius, dėkodami jiems už išsaugotą kalbą.

 
Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904 m. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 672 p.: iliustr. ISBN 9986-23-117-5
 
Biobibliografinis žinynas skirtas lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 100-mečiui. Įrašyta 6131 pavardė asmenų, kurie 1864–1904 metais organizavo draudžiamosios lietuvių spaudos leidimą užsienyje, jos gabenimą per sieną ir platinimą Lietuvoje. Nurodyti visi žinomi asmenys iš kurių buvo atimti lietuviški spaudiniai, pateikiami knygnešių, jų rėmėjų, slaptų lietuviškų mokyklų mokytojų svarbiausi biografijų faktai, aprašoma jų veikla.

 

Didelytė Gražina. Slaptakeliai, slaptavietės, slaptaknygės; lakonikų autorius Gintautas Černeckis. – Kaunas : Atmintis, 2004, 35 p.: iliustr.Pratarmė (liet., anglų k.) Irena Kubilienė. Tiražas 500 egz.
 
Apačioje – viena iš Gražinos Didelytės knygos „Slaptakeliai, slaptavietės, slaptaknygės iliustracijų.

 
Šakių krašto knygnešiai: informacinis leidinys. ­ Šakiai, 2003. - 43 p.: nuotr.
 
Knygoje supažindinama su Šakių krašto knygnešiais, lietuviškos spaudos platintojais (1864–1904-aisiais, lietuviškos spaudos draudimo metais). Suregistruotos 296 pavardės. Leidinį parengė Šakių viešoji biblioteka, spausdino DAB "TeleSATpressa" spaustuvė Marijampolėje. Knyga išleista 300 egz. tiražu.

 

Vytautas Bubnys. „Tas ryto laukimas“.  Romanas. Dailininkas Dovydas Čiuplys. 2004. – 178 p.

Naujojo romano trijuose paveiksluose (taip pavadinti kūrinio skyriai) autorius pasakoja kelių kartų gyvenimą lemtingais mūsų tautos istorijos momentais – nuo XIX a. pab. (Kražių įvykiai) iki XX a. pab. (Parlamento gynyba). Vaizduodamas įvairių personažų išgyvenimus, tarpusavio santykius rašytojas pateikia daug naujos informacijos apie kovas dėl teisės kalbėti ir skaityti gimtąją kalba, išpažinti pasirinktą religiją, gyventi laisvoje nepriklausomoje valstybėje.

„Žodžio laisvė“. Sud. R. Skeivys. - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. – 384 p.
Žodžio laisvė : lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti / [sudarytojas Rimantas Skeivys]. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004 (Vilnius : Petro ofsetas), 380, [4] p. ; Bibliogr. išnašose. Santr. angl. Tiražas [500] egz.
KNYGOS TURINYS:
Stasys Šalkauskis. Spaudos draudimo pamoka lietuvių tautai  - 7
Justinas Marcinkevičius. Kalba ir valstybė - 23
Antanas Tyla. Lietuviškos spaudos draudimas: kova, praradimai ir politiniai rezultatai - 15
Rimantas Skeivys. Žodžio laisvė ir atsakomybė - 25
Jurgis Mališauskas. Knygnešių pirmtakai kontrabandininkai - 35
Antanas Pocius. Viduklės krašto knygnešiai - 40
Vytautas Landsbergis. Kalbos knygnešystė - 55
Juozas Girdzijauskas. Spaudos atgavimo reikšmė lietuvių literatūrai - 61
Eglė Klimaitė-Keturakienė. Lietuviškoji A. Baranausko tapatybė: idėjos žmogus - 88
Vita Gaigalaitė. Vincas Kudirka - spaudos laisvei - 111
Aušra Martišiūtė. Juodžemiskašis teatras. Lietuviško žodžio kelias iš uždraustos spaudos puslapių į teatro sceną - 129
Solveiga Daugirdaitė. Išmokytos galvoti - XIX amžiaus rašytojos - 150
Alma Lapinskienė. Petro Vileišio „ Vilniaus Žinios" -  162
Vaiva Narušienė. Draugijos „Rūta" idėjos ir veikla
Krokuvoje bei Lietuvoje - 170
Eugenija Vaitkevičiūtė. Juozapas Albinas Herbačiauskas ir lietuviškosios spaudos draudimas - 195
Viktorija Daujotytė. Lietuvių literatūros „Gabijos" - 208
Kristina Sakalavičiūtė. Literatūrinis Lietuvos įvaizdis rusų modernistų kūryboje spaudos draudimo laikotarpiu - 216
Steponas Skeivys. „Aušrinė" (1910-1914) - 242
Ramutis Karmalavičius. Grožio moralumo imperatyvas
Adomo Jakšto-Dambrausko estetikoje - 274
Eugenijus Žmuida. Kūrybos ontologizavimas Vinco Mykolaičio-Putino poezijoje - 283
Povilas Šverebas. Poetas Vytautas Mačernis Sedoje - 298
Laimutė Tidikytė. Širdgėla dėl kultūros (Jono Aisčio eseistika) - 315
Ričardas Čekutis. Partizanų spauda 1944-1953 m - 328
Summary - 369
Autorių rodyklė - 383
  „Gyvenimo mokykla. Prienų kraštas: istorija, žmonės, kūryba“. Sud. J. Palionis. -„Trys žvaigždutės“, 2004. – 144 p.
  V. Perkus. „Knygnešių gadynės aidai“. - „TeleSATpressa“ spaustuvė, 2004. – 56 p.
  „Lietuviškieji kontrafakciniai leidiniai 1865–1904“. Sud. I. Černiauskienė - Vilniaus universiteto leidykla, 2004. – 264 p.
  R. Ercmonienė-Varnienė. „Balsupių sodybos paslaptis“. - Lietuvos liaudies kultūros centras, 2004. – 55 p.
  18 Lietuvos ekslibriso paroda. 2004 katalogas. (Surengė Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos knygos draugija) „ Lietuviškos spaudos aušra“. Sud. S. Pocytė. - Klaipėdos universitetas, 2004. – 20 p.
KOMPAKTINIAI DISKAI
Knygnešių žygdarbiai
6 radijo vaidinimai
 
Scenarijų autorė ir režisierė Rasa Ercmonienė-Varnienė.
Užsakė JAV lietuvių bendruomenė. Rėmė LKM Švietimo kaitos fondas ir Lietuvos radijas.
Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Įgarsinta Lietuvos radijuje (Vilnius, 2004 m. lapkričio 9 d).
 
1 vaidinimas „Motiejus Valančius“ (10:68)
(Pirmas spaudos draudimo laikotarpis: 1864–1875 m., vysk. M. Valančiaus laikmetis, tapęs pamatiniu, sudaręs veiklos bazę Rytprūsijoje ir platų tinklą Lietuvoje. M. Valančiaus aplinka. Pirmieji knygnešiai. Jurgis Bielinis). Įgarsino: Diktorių – Aurimas Žvinys, Motiejų Valančių –Ferdinandas Jakšys, Jurgį Bielinį – Antanas Surgailis, Žandarą – Algirdas Gradauskas; kaimo jaunimą – Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokiniai: Martynas Aleksas, Gintarė Širvinskaitė, Vitalijus Kitovas, Daumantas Ercmonas.
2 vaidinimas „Sietynas“ (8:58)
(Antras spaudos draudimo laikotarpis: 1875–1883 m., pereinamasis etapas, pasireiškęs minčių įvairumu ir naujų inteligentų atsiradimu. Tautinis pasipriešinimas provincijose. Slaptų knygnešių draugijų kūrimasis. Sietynas. Knygnešys Vincas Bielskus. Žandarų savivalė. Trečias spaudos draudimo laikotarpis (1883–1904 m.). „Aušra“). Įgarsino: Diktorių – Aurimas Žvinys, Vincą Bielskų – Antanas Surgailis, Pijų Bielskų – Kristupas Kavaliauskas, Žandarą – Algirdas Gradauskas, „Sietyno“ organizacijos narius – Tuskulėnų vid. mokyklos mokiniai: Laura Aleksaitė, Kotryna Augaitytė, Martynas Aleksas, Vitalijus Kitovas.
3 vaidinimas „Pragiedruliai“ (9:36)
(Trečias spaudos draudimo laikotarpis. Rusinimo politika mieste. Tautinis sąmoningumas. Lietuvių inteligentų ir valstiečių-knygne. „Varpas“). Įgarsino: Diktorių – Aurimas Žvinys, Mokytoją Karaziją –Ferdinandas Jakšys, Ksaverą – Kristupas Kavaliauskas, Klimką – Silvija Vilkaite, Žandarą – Algirdas Gradauskas, karininkus –Antanas Surgailis ir Aurimas Žvinys, Mokinius – Tuskulėnų vid. mokyklos mokiniai: Vitalijus Kitovas, Laura Aleksaitė, Martynas Aleksas, Gintarė Širviu skaitė.
4 vaidinimas „Lietuvių išeivija JAV“ (9:12)
{Lietuvių išeivijos JAV pirmoji banga. Pirmoji spaustuvė. Mikas Tvarauskas. Aušrininko Jono Šliūpo veikla JAV. M. Kalūba. Kunigo A. Burbos nuopelnai lietuviams. Amerikos lietuvių laikraščiai, ryšiai su Lietuva).
Įgarsino: Miką Tvarauską – Kristupas Kavaliauskas, Bosą –Titas Varnas, Joną Šliupą – Ferdinandas Jakšys, M. Kašūbą –Algirdas Gradauskas, Balsą – Martynas Aleksas, Kunigą Burbą – Antanas Surgailis, Diktorių – Aurimas Žvinys.
5 vaidinimas „Gabrielė Petkevičaitė“ (8:55)
(Lietuvos inteligentai. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kelionė į Prūsiją. Generolo Ozerovo lojalumas. Busimosios rašytojos prisiminimai), įgarsino: Gabrielę Petkevičaitę-Bitę – Silvija Vilkaitė, Mariją Ruščicaitę –- Laura Aleksaitė, Stefaniją Ruščicaitę – Aurelija Mackevičiūtė, Generolą Ozerovą – Titas Varnas, Generolienę – Rasa Ercmonienė –Varnienė, Senutę – Kotryna Augaitytė, Tarną – Kristupas Kavaliauskas, Balsą – Aurimas Žvinys.
6 vaidinimas „Grafas Putvinskis“ (8:54)
(Dvarininko V. Putvinskio aplinka. Ryšiai su grafu Zubovu. Julija Žymantienė. Povilas Višinskis ir laimėta spaudos draudimo byla). Įgarsino: Vladą Putvinskį – Antanas Surgailis, Emiliją – Silvija Vilkaitė, Povilą Višinskį – Kristupas Kavaliauskas, Juliją Žymantienę – Kotryna Augaitytė, Tarnaitę – Rasa Ercmonienė-Varnienė, Balsą – Titas Varnas, Studentą Vincą – Kristupas Kavaliauskas, Diktorių – Aurimas Žvinys.
Vaidinimuose naudota muzika: VPU folkloro ansamblio „Poringė“ atliekami kūriniai bei Antano Smolskaus ir Petro Vyšniausko improvizacijos lietuvių liaudies dainų temomis „Amžių dialogas“, LRT įrašų fondas.
 
Dokumentinis filmas „Būti kalboje“. – LKI, 2004.
  Enciklopedinis biografijų žodynas „Lietuvos knygos veikėjai“ (vyr. redaktorius D. Kaunas). – V., 2004.

I dalis