JONAS
BASANAVIČIUS (1851 m. lapkričio 23 d. Ožbakaliuose - 1927
Vilniuje), lietuvių tautinio judėjimo,
mokslininkas, gydytojas. 1873 m. baigė Marijampolės gimnaziją, 1879
m. - Maskvos universiteto medicinos fakultetą. 1879-1882 m. Lomo
(Lompalankos, Bulgarija) ligoninės direktorius ir apygardos
gydytojas. Vėliau gavo ir Bulgarijos pilietybę. 1917-1924 m.
Vilniaus lietuvių gimnazijos gydytojas.
Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo
studijuodamas Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją,
lietuvių kultūrą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu,
lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 1874 m. parengė
lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti. 1883 m.
parengė pirmuosius „Aušros“ numerius, pasirašė jos pirmojo
numerio leidėju. Legalioje rusų spaudoje įrodinėjo lietuviškos
spaudos draudimo nenaudingumą caro valdžiai, pasiuntė carui
peticiją, prašydamas legalizuoti „Aušrą“. Per 1905-1907 m.
revoliuciją rėmė konstitucinės monarchijos idėją, stengėsi, kad
revoliucija Lietuvoje baigtųsi taikiu lietuviškos buržuazijos ir
carizmo sandėriu, buvo vienas Lietuvių suvažiavimo Vilniuje
sušaukimo iniciatorių. Jo iniciatyva 1907 m. įkurta Lietuvos mokslo
draugija; jai iki mirties pirmininkavo, redagavo jos tęstinį
leidinį „Lietuvių tauta“.
J. Basanavičius parašė apie 40 studijų iš
istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos,
folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos, apie 140 įvairių
straipsnių. A. Basanavičių, kaip mokslininką, labiausiai domino
lietuvių etnogenezės ir kultūros klausimai. Šia tema jis sukaupė
daug vertingų duomenų. Nemažai rašė apie kryžiuočių ir
vokiečių užkariavimus, santykius su Lietuva („Apie kryžiokus“,
„Apie įsteigimą Ragainės pilies“, „Lietuvių kryžiai
archeologijos šviesoje”, „Iš krikščionijos santykių su
senovės lietuvių tikyba ir kultūra”, išleista 1912 m.).
Vertingiausia jo kaip tautosakininko palikimo dalis yra sudaryti ir
išleisti lietuvių tautosakos rinkiniai: „Lietuviškos pasakos“
(2 d., 1898-1902 m.), „Ožbakalių dainos“ (2 t., 1902 m.), „Iš
gyvenimo vėlių bei velnių“ (1903 m.), „Lietuviškos pasakos
įvairios” (4d., 1903-1905 m.).
Beveik visą gyvenimą A. Basanavičius stengėsi
pagrįsti romantinę lietuvių kilmės iš trakų-frygų hipotezę („Lietuviškai-trakiškos
studijos“, 1898 m.; „Levas lietuvių pasakose ir dainose“,
išsp. 1907-1919 m., išl. 1919 m.; „Apie Trakų prygų tautystę ir
jų atsikėlimą Lietuvon“, 1921 m.), pirmasis nustatė, jog tarp
baltų ir trakų esama palyginti artimų kalbinės giminystės
ryšių; romantiškai idealizavo lietuvių tautos praeitį.
Parengta pagal Lietuvos enciklopedijoje (T. I. P.
218) paskelbtą
Jono Zinkaus ir Juozo Žiugždos p[ublikaciją
;)