- Spaudos
draudimas caro valdžios draudimas spausdinti, įvežti iš
užsienio ir platinti Lietuvoje bei Rusijos imperijos europinės dalies
gubernijose lietuviškus leidinius
lotyniškomis raidėmis.
Galiojo 1864-1904 m.
Spaudos draudimas buvo nukreiptas ir prieš lietuvių tautą, jos ekonomiką,
socialinę raidą, kultūrą, tautos egzistavimą.
- 1863 m.
balandžio 4 d. aprobavus Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo
taisykles, buvo uždarytos visos parapinės ir kitos nevalstybinės
mokyklos, kuriose iki to laiko gana dažnai būdavo mokoma lietuvių
kalba.
Pagal Muravjovo laikais galiojusią mokyklų reformą elementorius ir
maldaknyges leista naudoti tik išspausdintas rusiškomis raidėmis.
- Vilniaus generalgubernatoriaus
Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 17 d. nurodymu buvo uždrausta
lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, kiek vėliau visus
lietuviškus leidinius.
- Muravjovą pakeitęs
generalgubernatorius Konstantinas Kaufmanas 1865 m. rugsėjo 18 d.
slaptu aplinkraščiu įteisino spaudos draudimą, sustabdė visų
spaustuvėse ir knygynuose esamų anksčiau išleistų lietuviškų
knygų platinimą, uždraudė lietuviškus leidinius įvežti iš
užsienio. Kaufmano teikimu Rusijos vidaus reikalų ministras
Piotras Valujevas 1865 m. spalio 5 d. išleido įsaką,
draudžiantį lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis Rusijos
imperijos europinėje dalyje.
- 1873 m. sausio 2 d. buvo uždrausta
įvežti iš užsienio ir platinti lietuvišką spaudą gotiškomis
raidėmis.
- Tik 1880 m. Rusijos Mokslų akademija
išrūpino leidimą spausdinti kai kuriuos mokslo veikalus lietuvių
kalba lotyniškomis raidėmis, bet jie negalėjo būti platinami
Lietuvoje.
- Pasipriešinimas spaudos draudimui ugdė anticarines nuotaikas,
skatino nacionalinio išsivadavimo kovą, tautos vienybę.