1989m. Knygnešių ainiai pasodino šimtą keturiasdešimt vardinių ąžuolų savo protėvių - Knygnešių atminimui
Iš
knygnešių giraitės istorijos
1989 m.
pavasarį Lietuvos knygnešio draugija (pirmininkė dr.lrena Kubilienė)
atsiliepė į kreipimąsi sodinti Lietuvos Tautinio Atgimino Ąžuolyną
dr.J.Basanavičiaus, tautos gaivintojo, tėviškėje. Knygnešių ainiai
suvažiavo iš visos Lietuvos, pasiryžę atlikti gražią ir prasmingą
pareigą.
Ąžuolėlių sodinimu išreiškėme
pagarbą savo protėviams, pasak poeto J.Marcinkevičiaus, žodžio stogą
kėlusiems. Rūsčiaisiais lietuviškosios spaudos draudimo metais, mūsų
tautos knygnešiai, kaip ąžuolai, tvirtai įleidę šaknis į gimtąją žemę,
atsilaikė prieš atšiaurius okupantus, privertė carinę Rusijos valdžią
grąžinti lietuviškąjį raštą.
Ąžuolyno idėjos sumanytojams
pritarus, buvo pasodinta Knygnešių giraitė. Viduryje giraitės
suprojektuotas ir paliktas neužsodintas ratas, kurio centre pradėtas
krauti simbolinis akmenų aukuras. Į ratą atveda Knygnešių alėja.
Pirmasis ąžuoliukas kairėje alėjos pusėje paskirtas knygnešystės
organizatoriui Lietuvoje - vyskupui Motiejui Valančiui. Priešais, kitoje
alėjos pusėje, ąžuoliukas dr.Jonui Basanavičiui, toliau —
dr. Vincui Kudirkai ir kitiems įžymiems mūsų knygos didvyriams.
Rato centre, už aukuro - ąžuoliukas
Nežinomam Knygnešiui, jis simbolizuoja šimtus pavardžių, kurių istorija
ir rašytiniai šaltiniai mums neišsaugojo. Greta - ąžuoliukas Žuvusiam
Knygnešiui, o tokių buvo dešimtys. Tolimajame dešiniame kampe pasodintas
ąžuoliukas knygnešių, buvusių tremtyje, atminimui. Šalia jo — ąžuolas
knygnešiams, palaidotiems ne Lietuvos žemėje, bet Rusijos imperijoje ir
emigracijoje.
Šiuo metu giraitėje auga 144
ąžuolai, tame tarpe 115 vardinių, kuriuos sodino ainiai, Knygnešio
draugijos nariai, kraštotyrininkai, mokyklos. Dar atsiras vietos ne
vienam ąžuolėliui, kurį norės pasodinti knygnešių ainiai.
Knygnešių giraitę globoja Knygnešio
draugijos Vilkaviškio skyrius, kuriam vadovauja mokyt. Vitalija
Dambrauskaitė.
Vaidevutis Būdvytis