ATGAL Į GALERIJĄ
1989m. Knygnešių ainiai pasodino šimtą keturiasdešimt vardinių ąžuolų savo protėvių - Knygnešių atminimui
Iš knygnešių giraitės istorijos
 
1989 m. pavasarį Lietuvos knygnešio draugija (pirmininkė dr.lrena Kubilienė) atsiliepė į kreipimąsi sodinti Lietuvos Tautinio Atgimino Ąžuolyną dr.J.Basanavičiaus, tautos gaivintojo, tėviškėje. Knygnešių ainiai suvažiavo iš visos Lietuvos, pasiryžę atlikti gražią ir prasmingą pareigą.
Ąžuolėlių sodinimu išreiškėme pagarbą savo protėviams, pasak poeto J.Marcinkevičiaus, žodžio stogą kėlusiems. Rūsčiaisiais lietuviškosios spaudos draudimo metais, mūsų tautos knyg­nešiai, kaip ąžuolai, tvirtai įleidę šaknis į gimtąją žemę, atsilaikė prieš atšiaurius okupantus, privertė carinę Rusijos valdžią grąžinti lietuviškąjį raštą.
Ąžuolyno idėjos sumanytojams pritarus, buvo pasodinta Knygnešių giraitė. Viduryje giraitės suprojektuotas ir paliktas neužsodintas ratas, kurio centre pradėtas krauti simbolinis akmenų aukuras. Į ratą atveda Knygnešių alėja. Pirmasis ąžuoliukas kairėje alėjos pusėje paskirtas knygnešystės organizatoriui Lietuvoje - vyskupui Motiejui Valančiui. Priešais, kitoje alėjos pusėje, ąžuoliukas dr.Jonui Basanavičiui, toliau —
dr. Vincui Kudirkai ir kitiems įžymiems mūsų knygos didvyriams.
Rato centre, už aukuro - ąžuoliukas Nežinomam Knygnešiui, jis simbolizuoja šimtus pavardžių, kurių istorija ir rašytiniai šaltiniai mums neišsaugojo. Greta - ąžuoliukas Žuvusiam Knygnešiui, o tokių buvo dešimtys. Tolimajame dešiniame kampe pasodintas ąžuoliukas knygnešių, buvusių tremtyje, atminimui. Šalia jo — ąžuolas knygnešiams, palaidotiems ne Lietuvos žemėje, bet Rusijos imperijoje ir emigracijoje.
Šiuo metu giraitėje auga 144 ąžuolai, tame tarpe 115 vardinių, kuriuos sodino ainiai, Knygnešio draugijos nariai, krašto­tyrininkai, mokyklos. Dar atsiras vietos ne vienam ąžuolėliui, kurį norės pasodinti knygnešių ainiai.
 
Knygnešių giraitę globoja Knygnešio draugijos Vilkaviškio skyrius, kuriam vadovauja mokyt. Vitalija Dambrauskaitė.
 
Vaidevutis Būdvytis