GRAŽDANKA:
„Siunčiu
lietuviškos abėcėlės egzempliorių,
atspausdintą rusiškomis raidėmis, (ir) siūlau
komitetui nuo šiol laikytis taisyklės: nepraleisti
spausdinimui nė vieno lietuviško elementoriaus,
rašyto
lenkiškomis raidėmis, ir leisti spausdinti juos
tik
tada, kai jie bus perrašyti rusiškomis raidėmis
pagal
pridedamą pavyzdį.“
Pėstininkų
generolas
M. MURAVJOVAS
Valstybės patarėjas NIKOTINAS
(vertimas) LIŠ t. II Vilnius
BROLIAI LIETUVIAI
Lietuviams, esantiems po Maskolijos valdžia, uždrausta yra spauda
lietuviškų knygų ir laikraščių. (....) Beje, maskoliai siūlo
lietuviškiems raštams savo ,,graždanką" (t. y. maskoliškas Iitaras). Jie
patys žino, kad jų litaros negražios, labai nesveikos akims ir visai
netinka lietuviškiems raštams. Vienok siūlo jas, nes žino, kad, įbrukus
mums „graždanką", kur kas lengviau būtų įbrukti mums maskolystę ir
pravoslaviją. Dėlto gi, broliai, saugokitės tų litarų, kaip didžiausio
pikto! Nė patys neimkite, nė vaikams neduokite brukamų dabar
lietuviškų knygų su maskoliškomis litaromis. Naikinkite tokias knygas,
kur tik prigriebsite! Neklausykite tame dalyke prikalbinėjimų arba
gąsdinimų vyriausybės, neklausykite kaimo mokintojų, nes jie siūlo tas
knygas tik dėlto, kad tikisi už tai nuo savo vyriausybės didesnės
algos ir dovanų.
Už ką gi
pasiekė mus tokia nelaimė? Rodosi, niekuomet nenusikaltome prieš
Maskoliją. Maišto nekėlėme. Mokesčius mokame. Stipriausi mūsų vyrai
tarnauja kariumenėje ir lieja kraują už Maskoliją. Už ką gi maskoliai
užgina mums lietuviškus raštus ir neduoda apsišviesti? Kam persekioja
ir kankina mus už skaitymą mūs raštų? Už ką gadina doriškai mūs žmones,
papirkdami juos ir versdami į išdavikus-judošius? Kam gi ant galo
valdžia, šiteip neteisingai skriausdama mus, daro iš mūs tyčia sau
priešininkus, kad galėtų paskui mus kankinti? (.. .) Broliai! Mūs
pusėje teisybė, mūs pusėje ir išlaimėjimas — tiktai laikykimės tvirtai!
— Dokumentas apie
lotyniškas litaras
lietuvių literatūroje. Tilžė, 1899.