GRAŽDANKA:
 
    „Siunčiu lietuviškos abėcėlės egzempliorių,
     atspausdintą ru­siškomis raidėmis, (ir) siūlau
     komitetui nuo šiol laikytis tai­syklės: nepraleisti
     spausdinimui nė vieno lietuviško elemento­riaus,
     rašyto lenkiškomis raidė­mis, ir leisti spausdinti juos
     tik tada, kai jie bus perrašyti rusiš­komis raidėmis
     pagal pridedamą pavyzdį.“
 
                                                           
                                                           Pėstininkų generolas
                                                           M.   MURAVJOVAS
                                                           Valstybės patarėjas NIKOTINAS
                                                           
                                                            (vertimas) LIŠ t. II  Vilnius
Galerijos Menės Knygų Slėpiniai Graždanka Juodoji Daraktorinė Ustronė Maila Talvio KarikatūrinėĄžuolynas "Amerika PIRTY" Atkasti LOBIAI PAGARBIOJI PAIEŠKOK Pats
Maldos Graždanka
Tekstas Dviem Kalbom
Elementorius Graždanka
BROLIAI  LIETUVIAI
 
Lietuviams, esantiems po Maskolijos valdžia, uždrausta yra spauda lietuviškų knygų ir laik­raščių. (....) Beje, maskoliai siū­lo lietuviškiems raštams savo ,,graždanką" (t. y. maskoliškas Iitaras). Jie patys žino, kad jų litaros negražios, labai nesveikos akims ir visai netinka lietuviš­kiems raštams. Vienok siūlo jas, nes žino, kad, įbrukus mums „graždanką", kur kas lengviau būtų įbrukti mums maskolystę ir pravoslaviją. Dėlto gi, broliai, saugokitės tų litarų, kaip di­džiausio pikto! Nė patys neim­kite, nė vaikams neduokite bru­kamų dabar lietuviškų knygų su maskoliškomis litaromis. Naikin­kite tokias knygas, kur tik pri­griebsite! Neklausykite tame da­lyke prikalbinėjimų arba gąsdi­nimų vyriausybės, neklausykite kaimo mokintojų, nes jie siūlo tas knygas tik dėlto, kad tikisi už  tai nuo savo vyriausybės didesnės  algos   ir   dovanų.
Už ką gi pasiekė mus tokia nelaimė? Rodosi, niekuomet nenusikaltome prieš Maskoliją. Maišto nekėlėme. Mokesčius mokame. Stipriausi mūsų vyrai tarnauja kariumenėje ir lieja kraują už Maskoliją. Už ką gi maskoliai užgina mums lietuviš­kus raštus ir neduoda apsišvies­ti? Kam persekioja ir kankina mus už skaitymą mūs raštų? Už ką gadina doriškai mūs žmones, papirkdami juos ir versdami į išdavikus-judošius? Kam gi ant galo valdžia, šiteip neteisingai skriausdama mus, daro iš mūs tyčia sau priešininkus, kad galė­tų paskui mus kankinti? (.. .) Broliai! Mūs pusėje teisybė, mūs pusėje ir išlaimėjimas — tiktai  laikykimės tvirtai!
 
— Dokumentas apie lotyniškas litaras lietuvių literatūroje. Tilžė,  1899.