Tai — pirmas eiliuotas pasau­lietinio turinio tekstas lietuviš­kuose elementoriuose, turbūt yra vertimas iš lenkų kalbos. Jame poetiškai giriama rykštė, nes ji teikia proto, lyg motina  vaikus pasaugo nuo visokių piktybių, todėl reikia laiminti mokytojus ir motinas, kurios rykšte „tvoja", ir miškus, kur rykštės auga.

Ši panegirika rykštei labiausiai buvo įsišaknijusi anoniminiame elementoriuje — „Moksle skai­tymo vaiko" XVIII—XIX  a. ir Brundzos-Staugaičio „Lietuviš­kame lamentoriuje" 1859—1892 m. Minėtų elementorių leidimai buvo itin gausūs, jų priskaito­ma net kelios dešimtys, visi jie buvo spausdinami įvairiose Vilniaus spaustuvėse.

Rykštės pa­garbinimo neturi Mažosios Lie­tuvos ir Amerikos lietuviški elementoriai. Reikia dar pridurti, kad „Kaledayčio" savo pradžiamoksliuo­se nepropagavo nei Akelaitis, nei Aleknavičius, nei Daukan­tas, nei kiti žinomi mūsų peda­gogikos istorijos elementorių sudarytojai.

Panegirika rykštės pedagogi­kai buvo būdinga ir mūsų kai­mynams. Štai garsaus Fedoro Polikarpovo elementoriaus, išspaus­dinto 1701 m. Maskvoje, iliust­racija.

                                                   A. R. (Aurelija Rabačiauskaitė)

              Iš: Knygnešių krivulė No. 3 (Šviesa, VPU 1989 rugsėjo 30 d.)