KNYGNEŠIŲ ĮVERTINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS METAIS
 
Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomi Lietuvos respublikos dokumentai, kurie pateikia svarbios medžiagos apie knygnešius ir jų nuopelnų Lietuvai įvertinimą nuo 1921 iki 1940 metų. Tai daugiausia Švietimo ministerijos raštai su teikimais apdovanoti ordi­nais ir medaliais "pasižymėjusius savo tau­tiškuoju veikimu Lietuvos gerovei knygnešius". Kartu pagal duotą anketą pateikiami ir knygnešių gyvenimo aprašymai bei nuopelnai. Tame pačiame fonde saugomi ir buvusių knygnešių pareiškimai pensijoms gauti. Saugomi ir Respublikos Prezi­dento aktai, kuriais buvusieji knygnešiai yra apdovanojami ordinais ir medaliais, o taip pat ir skiriamos jiems pensijos. Šie aktai buvo publikuojami "Vyriausybės žiniose" (1918-1940).
Ankstyviausiu knyg­nešystės įvertinimu reiktų lai­kyti 1921m. birželio mėn. 15d. priimtą pensijos nustatymo įstatymą, pagal kurį §1 laikraščio "Auszros" įkūrėjui daktarui Jonui Basanavičiui už neužmirštamus lietuvių tautos atgimimo metu nuopelnus nustatoma iš Švietimo ministerijos kreditų po 2000 auksinų pensijos ligi gyvos galvos.
           1925 metais prezidento A.Stulginskio pasirašytu aktu paskiriamos pensijos didelei grupei lietuviškosios spaudos darbininkų (J.Jablonskiui, inž.P.Vileišiui, Pr.Mašiotui, M.Jankui ir kt.).
 Knygnešiams pensijos pradedamos skirti nuo 1928m. sausio mėn. 1 d. ligi gyvos galvos. Tarp pirmųjų "spaudos draudimo metu pasidarbavusių  asmenų" yra A.Bataitis, A.Bajoraitis, J.Agurkis, E.Pocaitė, F.Petravičius, V.Kazanauskas,  Pr.Pusku­nigis ir kt. Jiems skiriamos pensijos nuo 50 ligi 150 litų.  
Pirmieji knygnešių apdo­vanojimai sietini su Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktimi.  Lie­tuvos Nepriklausomybei paminėti medaliu yra apdo­vanojamas ne vienas knyg­nešys. Tokį apdovanojimo raštą su J.Zikaro Laisvės skulptūros atvaizdu yra išlaikęs knygnešio Baltraus Vyto sūnus.
           1930 - Vytauto Didžiojo -metais įsteigtas Vytauto Didžiojo 5 laipsnių ordinas ir medaliai. Už juos, o taip pat ir už Didžiojo Lietuvos kuni­gaikščio Gedimino ordinus tais pačiais metais nustatomas išsiperkamasis mokestis (or­dinams atitinkamai nuo 400 -350 litų iki 60 - 50 litų ir medaliai iki 5 litų žemiausias išsiperkamasis mokestis). Iki pat 1938 metų už juos į Valstybės iždą apdovanotieji turėjo įmokėti nustatytus mokesčius. Būtina pažymėti, kad knygnešiai buvo atleidžiami nuo mokesčių už apdovanojimus.
Rasti dokumentai liudija, kad knygnešiai teikė didelę reikšmę savo veiklos įvertini­mui.
 
Irena Kubilienė                       
Knygnešių krivulė No 8, („Šviesa“)  1991.03.16