Darsūniškio Knygnešiams

 

DARSŪNIŠKIO KNYGNEŠIAMS
 
 
 
 
 
 
Knygnešystės istorijos baltas dėmes užpildant
 
Tamsi naktis, lietus dulksnoja.
Čia pat jau Nemuno krantai.
Nebodami sunkių pavojų,
Iš Prūsų grįžta knygnešiai.
                        [D.Šimukauskienė]
 
            Ilgą laiką Darsūniškis ir gretimos apylinkės draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo žemėlapiuose buvo tik balta dėmė.
            Mokytojai Donatai Šimukauskienei pradėjus domėtis iki tol niekur neaprašyto Darsūniškio knygnešio Kazimiero Šiugždos  gyvenimu ir veikla, o šio straipsnio autoriui pastudijavus naujausią informaciją apie knygnešius, išsirutuliojo visai kitas vaizdas.
Pasirodo, Darsūniškio apylinkėse draudžiamą spaudą platino ir lietuvybę gaivino mažiausiai devyni Darsūniškio ir gretimų vietovių gyventojai. Ypač darsūniškiečių atmintyje yra išlikęs knygnešys Kazimieras Šiugžda.
            Jis gimė 1839 m. prie  Garliavos Kazliškių kaime, gyveno Pajiesyje, Garliavoje ir Darsūniškyje. Mokėjo skaityti, buvo malonaus romaus būdo, mėgo bendrauti su vaikais, pynė iš vytelių gražius krepšius ir lopšius. Draudžiamą lietuvišką spaudą parsinešdavo iš Tilžės, kur dažniausiai keliaudavo vienas pavasario ir rudens laiku, nešdamasis ąžuolinę lazdą su metaliniu antgaliu. Jo grįžimą namo, sako, jausdavęs katinas. Kai jis pradėdavo tupėti prie Nemuno, namiškiai žinodavo, kad Kazimieras už dienos kitos grįš. Parneštą lietuvišką spaudą jam padėjo platinti sūnus Jonas, Darsūniškyje įsirengęs kalvę, o taip pat čia dirbę kunigai Jonas Jotautas ir Povilas Burbulis. Pastarasis buvo įsteigęs prie bažnyčios viešąją biblioteką. Kazimieras Šiugžda mirė sulaukęs 90 metų, palaidotas Darsūniškio kapinėse.  2007 metais jam pastatytas paminklinis kryžius su užrašu KNYGNEŠYS – KAZIMIERAS ŠIUGŽDA. Iki šiol K.Šiugžda nebuvo įrašytas į Lietuvos knygnešių ir daraktorių knygą.
            Daug ir  įvairių ženklų Darsūniškio istorijoje paliko Pranas Zykus. Jis gimė 1874.03.14 Gegužinės kaime, Kaišiadorių rajone. Knygnešys ir daraktorius iš Prūsijos parsinešdavo draudžiamą spaudą, kurią platino Kruonio ir Jiezno valsčiuose. Slėpdamasis nuo žandarų persekiojimo, jis išvyko į JAV. Grįžęs į Lietuvą, gyveno Darsūniškio parapijos Bačkininkėlių kaime. 1937 m. jam paskirta valstybinė knygnešio pensija 37 litai. Be to, jis dar turėjo meninių sugebėjimų. Darsūniškio bažnyčioje nutapė Jeruzalę ir Golgotos kalną bei išdrožė iš medžio didįjį altorių. 1901 metais laikraščio  „Varpas“ žurnalistas rašė: „Negaliu patikėti, kad tai darbas prasto, bemokslio žmogelio“. Pranas Zykus mirė 1944 m. Palaidotas Pakuonio kapinėse.
 
            1909 m. Darsūniškyje dirbęs kunigas Motiejus Juozapavičius, gimęs 1848 m. Telišioniuose Pakruojo rajone, ne tik platino draudžiamą lietuvišką spaudą, bet ir palaikė ryšius su lietuviško žodžio puoselėtojais. Vienas iš jų – būsimasis Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas – buvo kilęs iš bajorų, nekalbėjo lietuviškai, bet daug nuveikė gaivindamas lietuvybę. Buvo ištremtas ir mirė Sibire 1942 m. 1993 m buvo perlaidotas Onuškyje.  Juozapavičius glaudžiai bendradarbiavo su būsimu nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministru Stasiu Šilingu. Kunigas Motiejus Juozapavičius mirė 1931 m., palaidotas Ilguvos kapinėse Šakių rajone.
 
Daug nuveikė, platinant draudžiamą spaudą ir kovojant prieš caro valdžią, gausi Garmų šeima: broliai Juozas, Jurgis, Povilas, Pranas ir Simanas. Glaudžiausiai susiję su Darsūniškiu Juozas ir Simanas. Juozas Garmus gimė 1877 m., buvo siuvėjas, gyveno Pakuonyje. Simanas Garmus gimė 1848 m., buvo sielininkas. Abu platino savo ir kitų atneštą spaudą Darsūniškio, Kruonio, Kalvių ir kitose apylinkėse. Simanui padėdavo Lapainios kaimo gyventojai Jurgis Maciulevičius ir Antanas Morkūnas.
 
            Aktyvūs buvo Darsūniškio parapijos Migonių kaimo knygnešiai Aleksas Maleckas ir Vincas Žukauskas. Aleksas Maleckas gimė 1863 m., gyveno Migonyse, buvo ne tik knygnešys, bet ir daraktorius (slapta mokė vaikus lietuviškai). Spaudą gaudavo iš knygnešio Prano Zykaus ir Darsūniškio klebono Juozapavičiaus. Dažniausiai platino maldaknyges, kurias slėpdavo Migonių piliakalnyje.
            Knygnešys Vincas Žukauskas gyveno Migonyse, draudžiamą spaudą pats gabeno iš Mažosios Lietuvos ir platino Darsūniškio apylinkėse. Iš jo spaudą ėmė Andrius Lapinskas iš Kleboniškio ir J.Praškevičius iš Kalvių.
            Labai mažai žinių išlikę apie draudžiamosios spaudos platintoją A.Bairiūną. Žinoma, kad gyveno Darsūniškyje, o spaudą gaudavo iš Juozo Garmaus. 
            Kitas knygnešys -  Juozas Danulevičius  - gimė 1883 m. Pažarsčio kaime Šilavoto apylinkėje. Platino spaudą Prienų rajone. Nepriklausomybės metais gyveno Darsūniškyje.
            Zapyškio knygnešys Motiejus Eimaitis, dalyvavęs 1863 m. sukilime prieš caro valdžią, palaikė ryšius su Panemunės zakristijonu Matu Tulu, kuris platindavo ją Darsūniškyje, Kruonyje, Jiezne. Motiejaus Eimaičio pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kaune.
           
            Bendruomenės pastangomis pastatytas stogastulpis visiems Darsūniškio knygnešiams atminti. Iškilmingai jį atidengus 2008.10.05, miestelis praturtėjo dar vieno istorijos puslapio liudytoju. O miestelio bendruomenė tikisi, jog Kazimiero Šiugždos pavardė atsiras greta kitų 5880 knygos didvyrių.
 
                                           Kastytis Pavalkis
                                                     Specialiai šiam leidiniui                                                                          el.p. pavalkis.kastytis@gmail.com
            Išrinkite knygnešius, kurių veiklą ir gyvenimą jūs norėtumėte pakartoti, jeigu gyventumėte knygnešių laikais. DĖMESIO: Prizas bus skiriamas mokytojai Donatai Šimukauskienei ir jauniesiems kraštotyros talkininkams, jeigu pakalbinsite knygnešio K.Šiugždos palikuonis. Nedelskite! Laukiame interviu iki 2010 Knygnešio dienos. Rašyti šio straipsnio autoriui.
        Klausimai  žingeidiems skaitytojams:
  1. Kokią  Migonių piliakalnio paslaptį žinojo tik vienas ar keli žmonės?
  2. Rasite paminėtą Ilguvą. Kas ją sieja su Darsūniškiu?
  3. Atidžiai paskaitę, paaiškinkite, kaip  Darsūniškio knygnešiais tapo gimę visai atokioje vietoje.
  4. Kas jungė Zapyškį su Darsūniškiu? Ar tik katinas prie Nemuno?