Enzys Jagomastas - vienas žymiausių XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų, paskyręs gyvenimą lietuviškai knygai. Jis gimė Lumpėnuose, netoli Rambyno kalno ir M. Jankaus išgarsintų Bitėnų. E. Jagomastas baigė pradinę mokyklą, o spaustuvininko amato mokėsi pas tilžietį O. Mauderodę. Šioje spaustuvėje savo lėšomis jis išleido Maironio poemą "Tarp skausmų į garbę" (1895) ir tapo pirmuoju jos leidėju.

1896 m. Tilžėje, Aukštojoje gatvėje Nr. 78, E. Jagomastas įkūrė savo spaustuvę-leidyklą "Lituania" (iki 1911 m. vadinosi E. Jagomasto spaustuvė). Ji veikė iki 1941 m. Per 45 veiklos metus "Lituania" išleido - 370 knygų, brošiūrų ir lapelių, -20 periodinių leidinių.

Spaudos draudimo metais E. Jagomastas spausdino mokslo populiariąją ir praktinę (S. Matulaičio, P. Vileišio, A. Smetonos) bei grožinę (V. Kudirkos, Lazdynų Pelėdos ir kt. autorių) literatūrą. Čia pasirodė knygnešio J. Bielinio leidinių bei V. Kudirkos atsišaukimas "Broliai lietuviai!.." (1887), "Birutės" ir Tilžės lietuvių giedotojų draugijos renginių programos.

Lietuviai atgavus nepriklausomybę, "Lituania" pradėjo spausdinti knygas ir Didžiajai Lietuvai. 1919-1923 m.- vadovėlius mokykloms ir grožinę literatūrą, vėliau ir knygas valkams. Šie užsakymai neatnešė naudos, nes didžiausios Lietuvos leidyklos bei knygynai liko skolingi. E. Jagomastą menkai parėmė ir Švietimo ministerija, nors jis ne kartą prašė užsakymų. Dar viena kliūtis buvo muitų siena. Padėties neišgelbėjo ir lietuviško laikraščio "Naujasis Tilžės keleivis" (1924-1940) leidimas. Nuo 1924 m. spaustuvę boikotavo vietiniai vokiečiai, nes E. Jagomastas smerkė jų nacionalizmą. 1937 m. jis pasitraukė nuo vadovavimo "Lituaniai" ir perdavė jos tvarkymą sūnui Dovui. E. Jagomastas ėmėsi literatūrinio darbo: rašė vaizdelius, atsiminimus, kelionių įspūdžius.

        

       

            Lietuvybės puoselėtojas aktyviai reiškėsi "Birutės", Tilžės lietuvių giedotojų, Lietuvių literatūros draugijų veikloje. 1930-1935 m. E. Jagomastas buvo Tilžės lietuvių kultūros draugijos bibliotekininku. Jis garsėjo ir kaip aistringas bibliofilas, surinkęs unikalų XVI-XX a. lietuviškų spaudinių rinkinį, vertingos lituanikos. Spaustuvininko asmeninė biblioteka tapo savotišku lietuvių raštijos muziejumi, kurį lankė ne tik Tilžės inteligentai, bet ir miesto svečiai. E. Jagomastas paskelbė nemaža originalių minčių apie lietuviškų spaudinių reikšmę (ypač Mažajai Lietuvai). Jis ne tik propagavo knygą, bet gerai suprato ir bibliografinio darbo reikšmę. Daug padėjo bibliografams Vac. Biržiškai ir I. Kisinui. 1935 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių pirmojo kongreso spaudos parodoje. Bibliofilo žodžiais tariant - jis rinko kiekvieną lietuvišką lapelį. E. Jagomastas bendradarbiavo "Lietuvių kalbos žodyno" rengime: rinko medžiagą Tilžės apylinkėse, platino J. Balčikonio atsiųstą "Paaiškinimą žodžių rinkėjams", siuntė žodyno redakcijai spaudinius kaip šaltinius žodžių rinkimui.

1941 m. hitlerininkai pareikalavo, kad Jagomastai paliktų Tilžę. Visa šeima persikėlė į Lietuvą ir įsikūrė Vilniuje. Vokiečiai neatleido ir neužmiršo jų tautinės veiklos. Okupavus Vilnių, gestapas sušaudė Jagomastus: tėvus Mortą ir Enzį, vaikus Dovą, Jurgį, Oną, jos vyrą Emilį Vilmantą.

Šviesi E. Jagomasto - didžiojo lietuvininko - asmenybė ir jo veikla lyg tiltas jungia Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros istoriją. ............... (ieškokite tęsinio)  

 

                            Nijolė Lietuvninkaitė   „Atminties“ leidinukas, 1995