KAZYS AGLINSKAS
 
 

   
KARŠTAI  MYLINTIS  TĖVYNĘ
 
Nedaug Lietuvoje teturime ga­tvių, pavadintų knygnešių pa­vardėmis. Viena  jų yra Gar­liavoje (Kauno raj.). Tai — KAZIO AGLINSKO gatvė, at­gavusi savo vardą beveik po 50-ties metų. Gatvės pradžioje, dešinėje pusėje —kuklus kampi­nis namas. Jame buvo Garliavos miestelio vaistinė. Čia gyveno vaistininkas Kazys Aglinskas.
Deja, kur palaidotas šis garbingas mūsų tautos sūnus—au­šrininkas, knygnešys, iki šiol nežinoma. Senieji Garliavos gy­ventojai vaistininką K. Aglins­ką dar prisimena, bet tiksliau kapo vietos nežino. Šeimoje vai­kų nebuvo, o iš giminių gal niekas patvaresnio antkapinio paminklo ir nepastatė. Kauno raj. laikraštyje „Tėviškės žinios" kelis kartus buvo kreipiamasi į visuomenę, bet kol kas —jokio atgarsio.
Gimė Kazys Aglinskas 1851 metais Girininkų kaime, Pa­kuonio valsčiuje (dabar Kauno raj.). Tėvai, leisdami į mokslus, tikėjosi jį būsiant kunigu. Bet Kazys nejautė pašaukimo, atsi­sakė stoti į seminariją ir nete­ko tėvų paramos. Baigęs 5 klases Marijampolės gimnazijoje, išva­žiavo į Maskvą ir įsidarbino ga­rsioje tuo metu „Fereino" vai­stinėje. Čia pabuvęs 3 metus, išlaikė egzaminus ir gavo pro­vizoriaus padėjėjo laipsnį. Iš­važiavo dirbti į Petrapilį. Po poros metų vėl grįžo į Maskvą ir įstojo į Universiteto Farmacijos skyrių.
 Studentaudamas  Maskvoje susipažįsta su J. Basanavičiumi. Dalyvauja, organizuojant pirmąjį lietuvių studentų ratelį, kur svarstomi spaudos reikalai. Čia sumanė steigti lietuvišką laik­raštį „Aušra". Tai bu­vo pirmieji naujos atgims­tančios Lietuvos spinduliai. Su J. Basanavičiumi draugystė ne­nutrūko visą gyvenimą. Po Didžiojo Vilniaus Seimo (Lietu­vių suvažiavimo Vilniuje) 1905.12.4—5 d. J. Basanavičius išti­sas savaites buvo priverstas sla­pstytis nuo žandarų. Patikimą prieglobstį rado Garliavoje pas K. Aglinską.
        Klausimai mokantiems rasti faktus:
  1. Kada gatvė buvo pirmą kartą pavadinta K.Aglinsko vardu?
  2. Ar buvo ieškoma įžymiojo veikėjo kapo vietos?
  3. Kodėl  jis padovanojo savo biblioteką Lietuvių mokslo draugijai?
  4. Kokiam atvejui galima pritaikyti žodžius „Draugą pažinsi bėdoje“?
        Baigęs Universitetą,  Aglinskas grįžo į Lietuvą. 1885 m. apsigyveno Gar­liavoje, įsteigė vaistinę ir čia gyveno iki mirties. Tik karo metu buvo pasitraukęs į Rusiją — apsistojo Voroneže, vėliau persikėlė į Gluškovą (Kursko gub.). 1918 m., sužinojęs, kad kuriasi Nepriklausoma Lietuva, grįžo į Lietuvą, atgaivino vais­tinę ir vėl kibo į visuomeninį darbą. Buvo labdarys, karštai mylintis tėvynę, tad stambiomis sumomis šelpdavo visokias nau­jai besikuriančias lietuviškas or­ganizacijas.
Pas K. Aglinską už­eidavo jo pažįstamų, Lietuvos visuomenės veikėjų. Visus ma­loniai priimdavo, kuo galėdamas padėdavo. Lietuvos Mokslo dra­ugijai Vilniuje 1908 m. paauko­jo 34 tomus knygų, o įstodamas nariu-labdariu, 1907 m. kovo 25 d. įmo­kėjo 200 rublių.
K. Aglinskas daug nusipelnė, platindamas bei slėpdamas   už­draustą lietuvišką spaudą, glo­bodamas knygnešius. Jo namai buvo tapę stambiu lietuviškų knygų per­siuntimo (iš kairiosios Nemuno pusės) punktu . Neišvengė ža­ndarų priežiūros. Buvo sekamas ir ne vieną kartą kratomas. Daug jam padėdavo žmona. Kitą sy­kį, nesant vyrui namuose, pun­dais priimdavo ir išleisdavo lie­tuvišką  literatūrą.  Po  vienos didelės kratos, žandarų smarkiai išgąsdinta   ir suerzinta, sunkiai susirgo ir mirė. K. Stiklius sa­vo  atsiminimuose rašo, kad tai buvo tikra knygnešystės laikų auka. K Aglinskas taip ir liko našliu. Mirė, sulaukęs   73 metų, 1924 m. rugpjūčio    25 d. Prieš mirdamas, ketino visą savo turtą užrašyti Lietuvos   univer­sitetui, bet to padaryti   nesus­pėjo.
Leonas   BŪDVYDIS
Iš: „AVE VITA“ Kauno medicinos akademijos dvisavaitinio laikraščio, 1992, Nr.5
        Skaitydami pagalvokite, ar vietoj kunigystės pasirinkęs farmaciją, Aglinskas galėjo nuveikti daugiau?
Kazimieras Aglinskas
Kazimieras Aglinskas (1851 - 1924)