JONAS TOTORAITIS
Jonas
Totoraitis gimęs Bliuviškiuose prie Griškabūdžio, 1890-1895 mokėsi Seinų
kunigų seminarijoje. Ypač domėjosi istorija, daug skaitė istorinių
veikalų. Penkerius metus dirbo Daukšių vikaru Marijampolės apskr. Iš
knygnešių gaudavo lietuviškų laikraščių, perskaitęs duodavo skaityti
kitiems. Atsirado daugiau, norinčiųjų įsigyti lietuviškos spaudos.
Valstiečiai susidėdavo pinigus ir prenumeruodavo laikraščius. Kunigas
ragino parapijiečius mokyti vaikus lietuviško rašto, samdyti
daraktorius. Tuoj po spaudos draudimo panaikinimo kartu su klebonu
organizavo parapijos bibliotekėlę.
1899-1904, pasitobulinęs prancūzų ir vokiečių kalbų žinias ir gavęs
vyskupo A.Baranausko leidimą, studijavo Šveicarijoje, Friburgo
universitete. Ten gavo filosofijos daktaro laipsnį, apgynęs
disertaciją vokiečių kalba „Lietuviai karaliaus Mindaugo laikais“
(1905).
Sugrįžęs vėl į Daukšius, Seinuose dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, vėl
buvo Šunskų vikaras. 1910 metais slapta įstojo į marijonų
vienuoliją. Nuo 1911 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo eiti
dvasios tėvo pareigas.
1923-1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto
Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius, dėstė istorijos
dalykus. Buvo Marijampolės marijonų gimnazijos steigėjas ir
direktorius, rašė istorijos vadovėlius.
Svarbiausias J.Totoraičio mokslinis darbas – „Sūduvos Suvalkijos
istorija“ (t.1)
(1938), t.2 (1932) neišspausdintas; „Zanavykų istorija“ (1929), „Mindaugas
Lietuvos karalius“.
Pagal žinyną „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ ir TL
Enciklopediją parengė I.K.
O
štai pagal patį J.Totoraitį, Daukšiai prie Dovinės upės galėję
atsirasti apie 1559 metus. Pagal išlikusį gyvą padavimą pirmasis
šioje vietoje apsigyvenęs girios sargas Daukšys. Jis šaudydavęs
žvėrelius ir paukščius, kurių pelkėse buvusi daugybė. Vėliau išaugo
kaimas, gavęs pirmojo gyventojo vardą. 1592 m., byloje tarp Birštono
ir Punios seniūnų dėl girios sienų minimas ir Daukšių karališkojo
kaimo vardas, pažymint, kad tada jame gyvenę girios, žvėrių ir
paukščių sargai.
Iš:
žinyno „Mūsų Lietuva“ III t., parengė Bronius Kviklys, Bostonas,
1966
Apie
J.Totoraitį nėra daug rašyta, tačiau jo istoriniai veikalai apie Sūduvą
žinomi kiekvienam istorijos mylėtojui. Jeigu moksleiviai, savo krašto
bibliotekoje aptikę ką nors iš jo raštų, susirastų savo gimtinių aprašymus
ir jais papildytų knygnešių istorijas (juk Sūduva –
knygnešių žemė!), tokie rašiniai taip pat sulauktų knyginio prizo.
Klausimai norintiems pelnyti knyginį prizą:
-
Kur J.Totoraitis palaidotas? Ar galite surasti ir nufotografuoti jo
kapą?
-
Kur ir kada paminklu pagerbtas J.Totoraitis?
-
Ką pasakoja apie J.Totoraitį Griškabūdžio bažnyčios klebonas,
vietiniai žmonės?
-
Ką įdomaus J.Totoraitis rašo apie šias vietoves?