MARIJONA KIAUNYTĖ

 

Slaptos lietuvių mokyklos

Šiame tyrinėtojo K.Misiaus straipsnyje apie slaptas mokyklas išrinkite faktus apie savo kraštą ir pasidalinkite jais su kraštotyros būreliu ar biblioteka, kurioje renkamos žinios apie daraktorius ir knygnešius.

 

Iki 1883 m

      Pirmiausia carinė Rusijos valdžia pradėjo persekioti parapines mokyklas. Dar 1840 m. Vilniaus gubernijos mokyklų direkcija kreipėsi į Telšių (Že­maičių) vyskupijos valdytoją S. Giedraitį ir pareikalavo griež­tai įsakyti klebonams neleisti mokyti parapijose vaikų be valdžios sutikimo. Apeliuota į 1834 m. caro patvirtintą įsaką dėl privataus mokymo įspėta, kad klebonams, kurių parapi­jose bus aptikta valdžios ne­sankcionuota mokykla, teks su­mokėti 250 rub. pabaudą. Iš tikrųjų, 1841 m. pavasarį para­pinių mokyklų prižiūrėtojas aptiko dvi be leidimo veikian­čias mokyklas: Vėžaičiuose (per 20 mok.) ir Lenkimuose (16 mok.). Pareikalauta šių baž­nyčių administratorius nubausti po 250 rub. Nėra žinių, ar tikrai reikalaujamą baudą kuni­gams teko sumokėti. Parapinės mokyklos sudarė konkurenciją valdinėms, nes netoli Vėžaičių buvusios Gargždų valdinės parapinės mokyklos 1841 m. nelankė nė vienas mokinys. (CVIA, f. 696, ap. 2, b, 62,   1. 1—29).

Vėliau parapinės mokyklos stengėsi veikti legaliai. Turima žinių, kad dar iki 1863 m. be parapinių mokyklų buvo moko­ma ir kaimuose, tačiau jų per­sekiojimo faktų nepavyko aptikti. 1863 m. katalikų para­pinės mokyklos uždaromos. Lietuvių vaikai liko be švietimo gimtąja kalba. Valdinėse mokyklose lietuvių kalba ne­buvo dėstoma. Netgi tikybą tik pirmus metus leista dėstyti vaikams suprantama kalba, o antrus metus jau griežtai reikalauta su mokiniais kuni­gams kalbėtis tik rusiškai. Lie­tuvio valstiečio tokia švieti­mo politika negalėjo paten­kinti. Buvo steigiamos slaptos mokyklos.

Apie pirmąsias daraktorines mokyklas aptikta žinių Zarasų apskrities karinio viršininko by­lose (CVIA, f. 655, ap. 1, b. 278, 1. 33—130). 1866 m. Zabičiūnų k. Antalieptės v. žandar­merija aptiko 14 vaikų, kuriuos mokė Vaškevičius. Atimti 6 lietuviški elementoriai. Beveik tuo pačiu metu Bikūnų k. už­klupta besimokant 18 vaikų, iš kurių atimta 14 lietuviškų ele­mentorių. Mokė Legenienė ar Legenytė (tikra pavardės forma nežinoma). Byloje yra atimtas elementorius: Mokslas skaitima raszta Lietuwiszka diel mažu wajku. Wilniuj, 1864. Karinis viršininkas įsakė tuč­tuojau areštuoti ir pristatyti į jo įstaigą Zabičiūnų ir Bikūnų k. daraktorius. Daugiau apie juos žinių nėra.

Tais pat metais valdžia su­žinojo, kad Pakriaunių k., Obe­lių v. veikia nelegali lietuvių mokykla. Tiriant pranešimą, Bučiūnienė (42 m. amžiaus) prisipažino mokiusi 5 vaikus iš lietuviško elementoriaus. Neži­nia, ar ji buvo bausta.

Taip pat 1866 m. pavasarį karinis viršininkas gavo pra­nešimą, kad netoli Antazavės esančiame vienkiemyje Guda­vičius nelegaliai mokąs vaikus, įsakyta    jį areštuoti.

1870 m. Salamiestyje vargo­nininkas Vilčinskis tardomas prisipažino mokęs 3 berniukus iš lietuviškos knygos. Kauno gubernatoriaus pasiūlytą pini­ginę nuobaudą už nelegalų mokymą generalgubernatorius atmetė, nes neįrodyta, jog Vilčinskis vertėsi vaikų mo­kymu (MABR, f. 198—222).

1874 m. Dreiviškių k., Biržų v. Petras Dovečka mokė 14 vaikų lietuviškai skaityti iš maldaknygių. Nors už mokymą imta po 5 kap. nuo vaiko kas savaitę, teisėjas nenustatė bu­vus mokymo įstaigą. Kaltinama­sis išteisintas (MABR, f. 198— 224).

1874 m. pradžioje Kauno gub. žandarmerijos valdybos virši­ninkas pranešė, kad Kreivėnų k., Kupiškio v. Mykolas Samulionis mokęs vaikus lietuviškai ir lenkiškai. Ukmergės apskri­ties ispravnikas, kuriam buvo pavesta ši byla, pranešė, kad Samulionis    ieškomas, bet  dar nesurastas. Daugiau žinių byloje nėra (MABR. f. 198—227).

            1874   m. balandžio mėn. žan­darai susekė nelegalią mokyklą Klausučių k., Biržų v. Valstie­tis Lukša mokė 9 berniukus ir 4 mergaites iš lietuviškų kny­gų ir rusiško elementoriaus. Knygas parūpinę vaikų tėvai ir mokėję po 7,5 kap. už savaitės pamokas. Byla perduota vieti­niam prokurorui, iš kurio jokio pranešimo nėra (MABR, f. 198 -227).

            1875   m. kovo mėn. Kauno apskrities ispravnikas pranešė, kad Rumšiškėse Motiejus Pūras ir Grigas Sadauskas mokė vaikus lietuviškai. Abu perduoti Kauno gubernijos prokurorui. Prokuroro išvada nežinoma (MABR,   f. 198—230).

            1876   m. vasario mėn caro kanceliarija išsiuntinėjo impe­ratoriaus nurodymą griežčiau persekioti nelegalias mokyklas. 1876 m. pradėta byla prieš Panemunėlio klebono kun. J. Katelės švietėjišką veiklą. Ka­telei paskirta policijos prie­žiūra (CVIA, f. 378, BS, 1876 m., b. 1232). Belieka tik stebė­tis, kaip kun. Katelė, būdamas policijos priežiūroje, sugebė­jo beveik 30 metų tęsti švietė­jišką veiklą visoje parapijoje.

             1877 m. sužinota apie 22 slaptas liet. mokyklas, veikusias Kauno gubernijoje. Sąrašas paskelbtas V. Merkio studijoje: Lietuvos valstiečiai ir spauda..., p. 155. Iš tų metų galima paminėti dar vieną, Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad Uršulė Vilutytė 1877 m. Vyžuonose mokiusi lietuviškai vaikus.Tardytojui nepavykę įrodyti buvus slaptą mokyklą. Vis tiek gubernatorius teigė, kad mokykla veikusi su klebono kun.Tuskevičiaus žinia, kuris lankęs
mokyklą, ir mokymui pado­vanojęs stalą. Todėl siūlyta Vyžuonų klebonui skirti 100 rub. baudą. Generalgubernato­rius Albedinskis konstatavo, kad „reikia laikytis įstatymo" ir bausti nesutiko (CVIA, f. 378, BS, 1876 m., b. 1232 a, 1. 23,77)

            Turėta žinių, kad 1879 m, kovo mėn. Pelekonių k., Jiez­no v. Kavaliauskienė ir Ona Celešiūtė mokė iš lietuviškų maldaknygių 9 berniukus ir 7 mergaites. Apie tardymo re­zultatus ir bausmes nė žodžio (ten pat).

            1882 m. kovo mėn. Deikiškių k., Cipėnų v. Antanas Indruliūnas mokė lietuvių ir rusų kalbų 8 berniukus ir 3 mergaites. Perduota teismo tar­dytojui (CVIA, f. 378, BS, 1882 m., b. 104, 1. 60).

            1882 m. Pavasarį Medeikių k., Biržų v. Mykolas Jasiukėnas mokė lietuviško rašto 18 ber­niukų ir 2 mergaites. Irgi per­duota teismo tardytojui (ten pat).

            1872—82 m: vien Kauno gub. suregistruotos 143 nelegalios mokyklos (MABR, f. 198—234). Gaila, kad šioje slaptų mokyklų suvestinėje nenurodyta, kokia kalba buvo mokoma, kiek mo­kinių. Nesunku nustatyti, kad sąraše yra 10 žydų mokyklų. Iš likusių 133 nevisai aišku, ku­rios buvo lietuvių, kurios len­kų. Iš mokiusių vaikus pavar­džių, vietovių galima manyti, kad suvestinėje per 100 mo­kyklų buvo lietuviškos. Apta­riamu laikotarpiu daraktorius daugiausia teisdavo teismai.  Iš sąraše esančių 65-iems darakto­riams nenurodytas jų bylų liki­mas; 10 teismo išteisinti, 1 per­duotas policijos priežiūrai, 1 — evangelikų liuteronų bažnyti­niam teismui, 2 įspėti, 2-iems, remiantis caro manifestu, baus­mė dovanota. Dalis bylų nuk­reipta ispravnikų arba kitų pa­reigūnų nuožiūrai. Teismai nu­baudė tik 14 daraktorių. Skirtos piniginės baudos nuo 25 rub. iki 25    kap.

            Nuo 1893 m. imta griežčiau kovoti su slaptu mokymu. Bylų teismas nebeperduodavo. Ad­ministracine bauda baudė ne tik daraktorius, bet ir buto, ku­riame mokyta, savininkus, o taip pat besimokančių vaikų tėvus.

               Nuo 1883 m. susektų slaptų lietuvių mokyklų sąrašas pa­teiktas jau minėtoje V. Merkio studijoje. Carinė administracija susekdavo tik mažą dalį slaptų mokyklų.

Sutrumpinimai:

CVIA — Lietuvos TSR cent­rinis valstybinis istorijos archy­vas

MABR — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Centrinės bibliotekos rankraštynas.

 

                                    Kazys MISIUS, Knygnešių krivulė No 3 ("Šviesa", VPU, 1989, Nr.27-28)