Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

PETRAS VILUTIS

Petras buvo pirmasis Antano vaikas su antrąja žmona Marcele. Petriukui ėjo devinti metai, kai kalėdojantis Linkmenų klebonas atkreipė dėmesį į labai guvų baltaplaukį berniuką. Pašnekino. Jam patiko vaiko atsakymai. Sakė tėvams, kad leistų berniuką pas jį į kleboniją. Vaikų Antanas turėjo daug – vyresnių ir jaunesnių. Klebonas žadėjo geresnį maistą ir drabužį, išmokyti rašto, tarnauti mišioms. Tėvams pasiūlymas atrodė viliojantis. O gal motina slapta anksčiau buvo prašiusi kleboną, nes matė, kad daug vyresnis posūnis Benediktas dažnai skriaudžia mažesnius berniukus.

Petras klebonijoj išgyveno 8 metus – iki 17 metų. Išaugo į gražų, aukštą, labai stiprų jaunuolį. Išmoko kalbėti ir skaityti lenkiškai, skaityti ir rašyti lietuviškai. Pavaduodavo zakristijoną. Išmoko gražaus elgesio, skiepyti obelaites, prižiūrėti sodą ir daug kitko. Klebonas, važinėdamas pas kitus klebonus, apylinkės dvarininkus, imdavo kartu Petrą. Kai kurie dvarininkai buvo susipratę lietuviai. Pas vienus iš jų – Sidariškių dvare – mokėsi gražios lietuvių kalbos atvažiavusi iš Žemaitijos Sofija Kymantaitė, vėliau M. K. Čiurlionio žmona, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, rašytoja Sofija Čiurlionienė. Ji rašo taip: „Mokytis lietuvių kalbos nuvažiavau į netoli Švenčionėlių Sidoriškių dvarelyje pas to dvarelio nuomininkus Buterlevičius, itin simpatingoje, kultūringoje aplinkoje. Mokė mane jauna Buterlevičiūtė. Daug skaitėm. Čia man niekas nesakė auklėjamųjų pamokslų, bet savaime aišku pasidarė, koks turi būti kultūringas elgesys, ir jau nieko nebedrįsau mėgdžioti“.

Petras kunigui buvo ir vežėjas, ir tarnas, ir kompanionas. Kunigas turėjo daug knygų, tai Petras, laisvu nuo darbų laiku, mėgo skaityti. Būtų klebonijoje ir ilgiau buvęs, bet vyresnis brolis Benediktas išėjo gyventi ir žemę dirbti atskirai. Tėvas Antanas ėjo silpnyn, sunku buvo tvarkyti nemažą ūkį, apie 36–38 ha. Reikėjo didinti dirbamos žemės plotą – rauti kelmus. Todėl ir paėmė Petrą iš klebonijos atgal.

Klebono Šimanausko rūpesčiu Linkmenyse vietoj senos medinės bažnyčios pradėta statyti nauja mūrinė. Petras kaip raštingas ir sąžiningas išrenkamas statybos sekretoriumi ir apskaitininku. Jam pagalbon davė tris vyrus. Parapija, nors ir didelė, bet statybai lėšų neužteko. Rinko kitur. Važinėjo klebono patikėtiniai, apsivilkę baltom kamžom su aukų lapais po kitų parapijų kaimus. Vienas tokių patikėtinių buvo Petras. Renkant Tauragnų parapijoje Papirčių kaime jam labai patiko 18-metė mergina – aukšta, graži, „zdrančna“. Tai buvo Grasilda Gaivelytė (Gaivelyčia). Mirus tėvui Antanui, motina Marcelė ragino Petrą vestis. Apie 1862 metus Petras su švogeriu (sesers Veronikos vyru) Juozapu Kliuku nuvažiavo piršliais.

Petras, sukūręs šeimą, pasistatė naują namą, jau su dūmtraukiu, atokiau nuo tėvų namo, kad turėtų kur sodinti sodą, darželį. Pirma pastatė vieną galą, o vėliau ant rūsio ir kitą galą, vadinamą kamara arba seklyčia. 1877 metų data yra užrašyta ant gerojo galo pamatų. Gal tai ir yra kamaros pastatymo laikas. Tame name išaugo jo vaikai, vaikaičiai..

..................(ieškokite tęsinio)