MOKSLEIVĖS GINTAUTĖS RAŠINYS
V. Kudirkos smuiko istorija
1998 m.gruodžio 2 d. lankėmės dr. Vinco Kudirkos tėviškėje Paežeriuose.
V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrėjas žilagalvis mokytojas Stasys
Ankevičius mums papasakojo daug įdomių dalykų. Sužinojome, kad klėtelėje
esantis V.Kudirkos smuikas- brangiausias eksponatas. Pasak S.
Ankevičiaus, su šiuo smuiku 1898m. daktaras V.Kudirka sukomponavo
"Tautišką giesmę". Mums buvo įdomu, kaip smuikas atsidūrė Paežeriuose.
Po V.Kudirkos laidotuvių (mirė 1899m. lapkričio 16d.) buvo parduota daug
jo daiktų. Šį smuiką loterijoje laimėjo medicinos studentas Bliūdžius,
kuris vėliau buvo paskirtas Pilviškių gydytoju. Smuiką jis saugojo net
42 metus. 1941 m.gydytojas Bliūdžius, kaip ir daugelis inteligentų, buvo
išvežtas į Sibirą. Ten jis mirė. Globoti smuiką paėmė Vilkaviškio
gydytojas Kaunas, kuris 1944m. pasitraukė į Vakarus. Smuikas pasiliko be
globos. Niekas nežinojo, kad jis priklausė VKudirkai. 39 metus smuikas
keliavo iš rankų į rankas, kol pagaliau visiškai atsitiktinai jį surado
buvęs vilkaviškietis Osvaldas Kaptainis. Vartydamas smuiką jis pastebėjo
įrašą "dr. V.Kudirka". Važiuodamas iš Vilkaviškio į Griškabūdį, Osvaldas
Kaptainis užsuko į Kudirkos Naumiestį pas Markaičius ir pasisakė turįs
V.Kudirkos smuiką. Šią naujieną išgirdęs mokytojas S.Ankevičius suskubo
nuvykti į Griškabūdį ir nupirkti smuiką.
Red.pastaba: Šis
straipsnelis parašytas prieš dešimt metų. Šviesusis mokytojas
S.Ankevičius jau Anapilyje, o Kudirkos smuikas didesniame muziejuje.
Sužinokite, kuriame. O Gintautę prašome atsiliepti, jai Knygnešio
draugija skiria ypatingą dovaną už šį rašinėlį.
Taip smuikas 1980 m. atsirado Paežeriuose. Čia jis tebėra iki šiol.
Kiekvienai ekskursantų grupei nuo 1980m. mokytojas groja "Tautišką
giesmę".
Kiekvienas "Tautiškos giesmės " žodis, pasak S.Ankevičiaus, "yra labai
svarbus". Nė viena tauta negyvuoja be savo didvyrių - tų žmonių, kurie
dėl Tėvynės gali paaukoti gyvybę- ir be praeities. Tauta stipri tada,
kada ji dora. Anot S.Ankevičiaus, "nedoras žmogus niekam nenaudingas -
jis net sau žalingas. Viską, ką mes turime. - tai dorų žmonių darbas".
Atsisveikindamas mokytojas St.Ankevičius palinkėjo labiau mylėti ir būti
vieningiems, nes" kur yra meilė, ten yra vienybė. O kur vienybė, ten
galybė".
Iš: “Diemedėlis” (Vilkaviškio S.Nėries vid.m-klos leidinys),
1998 m gruodis
Broliai Lietuviai !
- Neimkime nė į rankas lietuviškų knygų,
atspaustų maskoliškomis litaromis. Per prievartą
įbruktas sudeginkime. Pas rejentus neduokime
rašyt aktų lietuviškų maskoliškomis litaromis.
- Valsčiai ant susirinkimų tegul sutaria reikalauti
kad kaimo mokyklose būtų išugdoma lietuviška kalba
ir tikėjimo mokslas ant knygų, spausdintų lotyniškai –
lietuviškomis litaromis.
- Rašykime prašymus, reikalaudami lietuviškos spaudos.
- Neapleiskime tų, kurie už lietuviškas knygas pateko
į vargą - gelbėkime juos kuo galime: pinigais, roda ar kitaip.
Broliai, mūs pusėje teisybė, mūs pusėje ir išlaimėjimas –
tiktai laikykimės tvirtai!
V.Kudirka Atsišaukimas 1897 gegužės 1.
Iš: lankstuko „Spaudos atgavimo 90 metinės“, Kaunas, 1994,
parengė N.Lietuvninkaitė, išleido Knygnešio draugija
