Bitėnus – Rambyną ir Tilžę skyrė Nemunas ir keli kilometrai pievų. Nemunu plaukiojo laivai, kuriais pas M.Jankų atvykdavo  iš Lietuvos. Plaukdavo  laivas ir iš Tilžės su Vydūnu ir jo giedotojais.  Deja, nebebuvo Vydūno 1938 m. Joninių šventėje, kurioje buvo numatytas gražus jo pagerbimas septyniasdešimtmečio proga. Tiesa, tasai pagerbimas buvo ir jam pačiam nedalyvaujant. Ant Rambyno tada dainavo Šilutės šaulių choras, o Klaipėdos teatro artistai suvaidino Vydūno „Vėtrą“. Pats Vydūnas tada buvo ką tik iš kalėjimo išleistas, o vokiečių valdžia buvo atėmusi leidimą keliauti Lietuvon, taigi, ir į Bitėnus.

            Vydūnas – intelektualas, subtilus inteligentas, tikro dvasingumo įsikūnijimas. M. Jankus, pats daug rašęs, leidęs laikraščius, knygas, sakęs viešas kalbas, veiklus politikoje, iš esmės tebuvo savamokslis – tik pradžios mokyklą tebaigęs. Ir tai, šiaip ar taip, uždėjo antspaudą visam jo veikimui. Tačiau, kaip puikiai žinome, tasai veikimas buvo didžiai reikšmingas ano meto Mažosios Lietuvos raidoje. Vydūnas savo veikimu ir kūryba tapo pirmo ryškumo žvaigžde visos Lietuvos (tiek Didžiosios, tiek Mažosios) kultūroje. Jis irgi tam tikra prasme buvo autodidaktas (taip jį yra pavadinęs V. Mykolaitis – Putinas), tačiau europinio universitetinio lygio, sukūręs savo filosofinę sistemą.

Būdami daug kuo gerokai skirtingi, M. Jankus ir Vydūnas lietuvybės puoselėjimo požiūriu, įnašu į jį yra abu dideli ir reikšmingi, nors vėlgi savaip. M. Jankus veikė plačiai – kaip spaustuvininkas, aktyvus visuomenininkas, politinio veikimo dalyvis, tautiečių teisių gynėjas, laikraštininkas, netgi literatas. Tačiau nė vienoje iš tų sričių jis nepasiekė ryškesnės gilumos. M. Jankaus, kaip įstabios didelio populiarumo pasiekusios asmenybės, Mažosios Lietuvos patriarcho fenomeną sudaro jo energingo veikimo visuma. Vydūnas taip pat reiškėsi keliose srityse – filosofijoje, dramaturgijoje, teatrinėje ir muzikinėje veikloje, žurnalistikoje, istoriografijoje, tačiau visumoje jo veikimas siauresnis, bet nepalyginamai gilesnis.

            Pasitikrinkite, ar atidžiai skaitote tekstą:

1.   Raskite, kokios bendros vertybės žymėjo M.Jankaus ir Vydūno asmenybes: sakrali pagarba (kam?), besąlygiška ištikimybė (kam?), kompromisų nepripažinimas (kame?)

2.   Paaiškinkite, kokiam tikslui nukreipė savo veiklą abu veikėjai a) kad tauta atsilaikytų ...., b) galėtų minimaliai reikšti savo tautinį ............

3.   Kaip “Aušra” Vydūnui atvėrė akis? Kaip jį nukreipė praktinei tautinei tarnystei? Kas buvo Rambyno aukuro liepsna Vydūnui?

4.   Abiems veikėjams tauta buvo didžiausia vertybė. Kuo skyrėsi jų veikimas?

 

        Laukiame konkursinio rašinio (3-5 psl) apie Vydūną iki 2010 m.Knygnešio dienos El.p. irkubi@gmail.com

M.Jankui tauta buvo vertybė pati savaime. Vydūnas mąstė apie jos egzistencijos prasmę, apie jos misiją žmonijos kultūros raidoje ir siekė, kad lietuvių tauta būtų „viena iš ryškiausių žmoniškumo reiškėjų pasaulyje“.

                                                           

 

                                                    Specialiai šiam leidiniui, 2008 spalis

Nuotraukos iš Knygnešio draugijos archyvo