Lietuviškos spaudos draudimo pirmaisiais
dešimtmečiais, nors JAV lietuviškiems leidiniams spausdinti sąlygos
buvo palankios, lietuviški leidiniai, skirti Lietuvai, nebuvo
spausdinami. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad nors JAV gyveno daug
lietuvių, tačiau nebuvo tokių, kurie užsiimtų tokios spaudos
leidyba. Į JAV dažnai atvykdavo neraštingi žmonės (1899-1907 m. jie
sudarė 56,5 proc.), manoma, kad 1890-1898 m. jų procentas buvo jau 60,
1881-1889 m. - 65, 1872-1888 m. - 70, 1864-1871 m. - 70.
Daugiau išsilavinusios inteligentijos,
ypač dvasininkų, į JAV atvyko tik po 1863 m. sukilimo.
Pirmąjį laikraštį lietuvių kalva
Jungtinėse Amerikos valstijose ėmėsi leisti Mikas Tvarauskas.
Lietuvą palikti jis buvo priverstas po to, kai per 1863 m. sukilimą
buvo sužeistas į petį ir kai iškilo grėsmė, kad Muravjovas su juo
susidoros. M. Tvarauskas buvo kilęs iš Karklupių valsčiaus dvarelio.
Prieš atvykdamas į JAV jis kurį laiką buvo mokytojavęs Suvalkų
gubernijoje. Apie M. Tvarauską žinių randame pirmajame „Aušros“
numeryje. Atsei tai buvęs „nedidelio ūgio, liesokas“.Į JAV atvyko
per Europą. Iš pradžių JAV tarnavo bernu. Susitaupęs pinigų,
nusipirko spaustuvę - Skamokine, PA, tačiau netrukus ji sudegė. Po to
pradėjo dirbti skardos dirbtuvėje Niujorke, prie Newtown upelio, bet
po pusantrų metų sunkiai susirgo. Išgijęs toliau dirbo skardininku.
Susitaupęs pinigų, antrą kartą nusipirko nedidelę spaustuvę -
Niujorke. Iš pradžių čia jis spausdindavo pakvietimus, aplankalus ir
kitą nesudėtingą produkciją. Gyveno kukliai. Anot to meto spaudos,
„turėjo vieną kambarį, kuriame tilpo jo spaustuvė: maždaug vienas
šimtas svarų raidžių ir kojomis minamas presas. kampe užu uždangos
buvo jo lova su patalyne, užvalktais ir drobulėmis kažkada mazgotomis…“
pats M. Tvarauskas vienu metu yra rašęs: „esu čystas lenkas, bet
tarp lietuvninkų užaugęs, 12 mete amžiaus savo išmokau tą kalbą,
o pamilęs jus, procevoju dėl jūs ir procevoti nenustosiu“. Vos
nusipirkęs savo pirmąją spaustuvę, 1874 m., paragintas kunigų
Končiaus ir Juškevičiaus, jis sumanė leisti lietuvišką laikraštį
„Lietuvišką gazietą“. Daja prenumeratorių atsirado vos du,
pirmoji spaustuvė, kaip minėta, sudegė tad sumanymą teko atidėti.
Antrą kartą lietuviško laikraščio
leidybos jis ėmėsi jau gyvendamas Niujorke - 1879 metais. Laikraštis
buvo pavadintas „Gazieta Lietuwiszka, Rasztas paszwestas del
Lietuwninku Amerikoje“. Pirmasis laikraščio numeris išleistas 1879
m. rugpjūčio 16 d. Jo padėjėjais buvo jau minėtas kunigas Končius,
Niujorko Šv. Kazimiero draugija ir Baltimorės klebonas brolis
pranciškonas Augustinas Zeytz. Leidinio įžanga 1885 m. buvo
perspausdinta „Aušroje“ - p. 28-29. M. Tvarausko laikraštyje buvo
spausdinami ne tik informaciniai tekstai, bet ir didesni straipsniai
Lietuvos istorijos temomis. Buvo išspausdinta 16 „Gazietos
Lietuwiszkos“ numerių. Leidybą teko nutraukti dėl finansinių
reikalų - buvo tik 132 mokūs skaitytojai.
Dalis lietuvių JAV laikraščio neskaitė
dėl to, kad nesuprato jo reikšmės, nesirūpino savo ir savo šeimos
narių lietuvybės išlaikymu. JAV gyvenantys laikraštyje buvo raginami
Amerikoje gyvenančius lietuvius labiau vienytis, puoselėti savo
kultūrą. Tokias idėjas kėlė laikraščio bendradarbiai K.
Badišauskas, M. J. Andriukaitis, M. Kašūba ir keletas kitų. Tačiau
ir jų pastangos leidinį išlaikyti nepadėjo.
Praėjus trylikai metų, M. Tvarauskas
sukūrė specialią bendrovę, kurios kasininkas buvo A. Razutis, ir
ėmėsi atgaivinti „Gazietą Lietuwiszką“. Atnaujinto laikraščio
pirmasis numeris, kiek pakeitęs pavadinimą - „New Yorko Gazieta
Lietuwiszka“ - pasirodė 1891 m. spalio 31 d. Skaitytojų buvo nedaug,
todėl buvo išleisti tik 25 laikraščio numeriai - leidyba nutraukta
1892 m. gegužės 7 d., į jo leidybą pačiam M. Tvarauskui sukišus
didžiąją dalį savo sunkiai uždirbtų santaupų. Šį kartą
leidžiant laikraštį, M. Tvarauskui itin nuoširdžiai talkino senas
jo bičiulis brolis pranciškonas Augustinas Zeytz.
Atvykęs gyventi į JAV, su M. Tvarausku
ryšius užmezgė aušrininkas J. Šliūpas, jau turėjęs nemažą „Aušros“
redagavimo patirtį. Jiems bendraujant gimė minti pradėti leisti
naują laikraštį - „Uniją“.
Iš pradžių buvo sutarta laikraštį
leisti kartu su JAV lenkais, tačiau lenkai to susitarimo atsisakė ir
M. Tvarauskas su J. Šliūpu ėmėsi šio darbo vieni. Pirmasis „Unijos“
numeris išėjo 1884 m. spalio 25 d. Niujorke. Tai buvo savaitraštis,
leidžiamas kiekvieną šeštadienį. Jį redagavo pats J. Šliūpas.
Abu leidėjai dirbo itin sunkiomis sąlygomis, negaudami iš to jokio
rimtesnio uždarbio. laikui einant, skaitytojams pradėjus skųstis būk
tai „žemaitiška“ leidinio kalba, M. Tvarauskas pradėjo reikalauti
iš J. Šliūpo kalbą taisyti, pats ėmė kištis į redagavimo
reikalus. M. Šliūpas, būdamas labiau mokytas, nenorėjo su tuo
taikytis. Be to, J. Šliūpas laikraštyje įsivėlė į polemiką
katalikų bažnyčios darbo klausimais ir laikraštis buvo uždarytas
tuo metu, kai jis jau turėjo 300 prenumeratorių. Tai įvyko 1885 m.
balandžio 25 d.
Darbas leidžiant „Uniją“
finansiškai gerokai pakirto J. Šliūpo, kuris dar nebuvo gydytojas,
finansinius reikalus, tačiau kartu daug ko ir išmokė. Jis
suorganizavo „Lietuvos mylėtojų draugiją“ ir jos vardu 1885 m.
liepos mėn. 2 d. išleido savaitraščio „Lietuviszkasis balsas“
pirmąjį numerį. Iš pradžių leidinys turėjo 500 prenumeratorių,
išeidavo ketvirtadieniais. Leidinyje skaitytojai buvo raginami „savaimingai
plėtotis kultūroje ir politikoje“, griežtai buvo pasisakoma prieš
lenkus. Leidžiant savaitraštį, J. Šliūpui talkino J. Andziulaitis,
kunigas A. Varnagiris. Laikraščio leidyba nutraukta 1889 m., visai
pašlijus finansiniams reikalams. Beje, viena iš leidinio uždarymo
priežasčių buvo naujo lietuviško leidinio - „Wienybės
Lietuwninkų“ - pasirodymas JAV. santykiuose su šio laikraščio
leidėjais J. Šliūpas padarė ir keletą taktinių klaidų.
Pirmasis laikraščio numeris išleistas
1886 m. vasario 10 d. Plymouthe, Pa ir buvo kaip reakcija prieš J.
Šliūpo skelbtas liberalias ir laisvamaniškas idėjas „Lietuwiszkajame
Balse“. naująjį laikraštį redagavo Juozas Paukštys ir D.
Bačkauskas-Tamašauskas. Leidinį rėmė du verslininkai: jau
minėtasis J. Paukštys ir Antanas Pajaujis. Laikraštyje buvo
skelbiama, kad tai leidinys prieinamas ir suprantamas kiekvienam
lietuviui. Tai buvo ne tik informacinis, bet ir pirmasis komerciniais
pagrindais Amerikoje leidžiamas laikraštis - apie 40 proc. pirmojo jo
numerio ploto užėmė skelbimai. Po kurio laiko prie „Wienybės
Lietuwninkų“ leidėjų prisidėjo ilgą laiką M. Tvarauskui
talkinęs Augustinas Zeytz, kunigas A. Varnagiris.
Vėliau šis leidinys buvo pradėtas
leisti pavadinimu „Vienybė Lietuvninku“. Nuo 1888 m. (18-ojo
leidinio numerio) „Vienybę Lietuvninkų“ redagavo Antanas Turskis.
1890 m. (nuo tais metais išleisto 12-ojo numerio laikraščio
redaktorius buvo aušrininkas J. Andziulaitis, nuo 1892 m. gegužės iki
1893 m. rugpjūčio mėn. laikraštį redagavo Juozas Petraitis, nuo
1895 m. lapkričio iki 1897 m. lapkričio - Juozas Kaunas. Jį 1897 m.
lapkrityje pakeitė Petras Mikolainis. Nuo 1901 m. pradžios iki 1902 m.
gruodžio 15 d. redaktoriumi dirbo J. Mačys, jį pakeitė jau anksčiau
redaktoriumi dirbęs P. Mikolainis, o nuo 1903 m. rugsėjo mėn.
leidinį redagavo J. O. Širvydas. 1905 m. balandžio 15 d. jį pakeitė
J. Baltrušaitis, kuris 1907 m. gegužės mėn. 1 d. vėl sugrįžo
redaguoti „Vienybę lietuvninkų“.
Nuo 1907 m. „Vienybė lietuvninkų“
buvo spausdinama jau ne Plymouthe, o Brukline.
1888 m. vargonininkas, „Vienybėje
lietuvninkų“ kurį laiką dirbęs D. T. Bačkauskas-Tamašauskas
įsteigė daugelį metų „Saulės“ leidinį.
1892 m. Lietuvių mokslo
draugystė Amerikoje pradėjo leisti žurnalą „Apšvietą“. Leidinio
redaktorius buvo Jonas Šliūpas, jis tuo metu gyveno JAV, Plymouthe, o
žurnalas buvo spausdinamas Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje. „Apšvietos“
žurnalo leidyba nutraukta 1893 m.
Kitais metais, t. y. 1894 m.,
ta pati Lietuvių mokslo draugystė Amerikoje pradėjo leisti
savaitraštį „Naujoji gadynė“, kuris gyvavo du metus.
1892 metais Čikagoje
pasirodė adv. Ant. Olio tėvo Antano Olšausko leidžiamas tautinis
savaitraštis „Lietuva“. Šio leidinio redaktoriais yra buvę:
Adomaitis-Dėdė Šernas, K. Jurgelionis, P. Balutis. Pirmojo pasaulinio
karo metais šis leidinys, kaip ir „Naujienos“ bei „Draugas“ buvo
reorganizuoti į dienraščius.
1894 m. Shenandoahe, Pa
lietuviai katalikai pradėjo leisti iki 1899 m. rugpjūčio 3 dienos
leistą savaitraštį „Garsas Amerikos lietuvių“. Prie šio
laikraščio leidybos itin prisidėjo kunigai P. Abromaitis ir J.
Žilinskas.
1895 m. lapkričio 1 d.
kunigas J. Žebrys buvo įkūręs meilgai ėjusį „Bostono Lietuvių
Laikraštį“, o nuo
1896 m. vasario 27 dienos
Waterbury, Cannn jis leido „Rytą“.
Nuo 1894 m. balandžio 4 d.
iškilus ano meto Amerikos visuomenės veikėjas kunigas A. Burba leido
religinį laikraštį su sekmadienio pamokslu ir evangelija, religinio
turinio straipsniais - „Valtį“. Išėjo 56 leidinio numeriai. Leidyba
nutraukta 1895 m. balandžio 24 d.
1898 m. Shenandoahe pasirodė
iki 1903 m. ėjęs kunigo Antano Miluko įkurtas, leidžiamas ir
redaguojamas laikraštis „Dirva“. 1903 m. „Dirva buvo sujungta su
„Žinyčia“ ir pradėtas leisti naujas leidinys „Dirva-Žinynas“.
Tuo pat metu buvo spausdinamos „Dirvos-Žinyno“ knygelės, kurios iš
JAV per Sankt Peterburgą patekdavo į Lietuvą ir čia buvo nelegaliai
platinamos. Tuo dažnai užsiimdavo Kretingos vienuolyne gyvenę nubausti
kunigai.
1896 m. buvo pradėtas leisti
Susivienijimo lietuvių Amerikoje laikraštis „Tėvynė“.
Liberalai ir laisvamaniai
Amerikoje (Baltimorėjė)1896-1898 metais leido „Kardą“, o 1898-1899
metais - „Naują draugiją“.
1901 m. sausio 31 d. Brukline
Antanas Milukas katu su kunigu Varnagiriu pradėjo leisti daug kultūros
ir istorijos temomis rašiusią keliasdešimt metų leistą „Žvaigždę“.
Čikagoje lietuviškos spaudos
draudimo metais buvo leidžiamas mėnesinis laikraštis „Želmuo“,
kuris leistas tais pačiais metais kaip ir „Aušra“. Laikraščio
leidėjas ir redaktorius buvo J. Grinius. Išėjo 4 laikraščio numeriai.
1897 m. J. Grinius Čikagoje
išleido „Amerikos Lietuvį“. Laikraštis nebuvo populiarus tarp
skaitytojų, todėl išėjo tik trys jo numeriai.
1899 m. sausio 5 d. Čikagoje
savaitraštį „Katalikas“ pradėjo leisti kunigas M. Kriaučiūnas.
Nuo 1907 m. šį laikraštį perėmė leisti Tanevičia. Pirmojo
pasaulinio karo metais laikraštis buvo reorganizuotas į dienraštį. Jo
leidyba buvo nutraukta po to, kai į Čikagą spausdinti buvo perkeltas į
dienraštį reorganizuotas „Draugas“.
1899 m. J. Laukis leido
mėnesinį „Anarchisto“ laikraštį.
1900-aisiais metais Čikagoje
buvo leidžiamas laisvamanių laikraštis „Kūrėjas“.
Vien 1902 m. JAV buvo
leidžiami aštuoni Amerikos lietuvių laikraščiai.
1903 m. Čikagoje buvo
leidžiama „Ragana“. Tais pačiais metais A. Lalis ėmėsi leisti „Darbininką“
(jo leidyba buvo nutraukta tais pačiais metais).
Nuo 1903 iki 1918 m.
Shenandoahe Pa. V. J. Šlekys leido savaitraštį „Darbininkų Viltis“.
Leistas ir vienas humoro
laikraštis. Tai nuo 1899 m. spausdinta „Linksma Valanda“.