- Asmeninės
bibliotekos, kurių atsiradimas neatsiejamas nuo skaitymo įgūdžių
formavimosi, raštingumo ir švietimo lygio kilimo, Žemaitijoje ir su
ja susijusių žmonių aplinkoje žinomos nuo XVI a. vidurio ir
sietinos su Merkelio Giedraičio reformomis - "antrąja krašto
christianizacija". Jai vykstant gausi Žemaitijos bajorija ir
didikai glaudžiai bendradarbiavo su katalikų bažnyčia, aptariamo
laikotarpio pabaigoje įsitvirtinusia ir įgavusia autoritetą šioje
iš pagonybės ir erezijų besivaduojančioje, Petro Skargos
žodžiais tariant, "Šiaurės Indijoje".
- Iki šiol plačiau
buvo žinomi kanauninko Mikalojaus Daukšos, vyskupų M. Giedraičio,
Mikalojaus Paco knygų rinkiniai, kuriuos šie dignitoriai dovanojo
Kražių jėzuitų kolegijai ir Kretingos bernardinų vienuolynui.
Tačiau knygas rinko ir kiti Žemaičių vyskupijos
dvasiškiai-kanauninkai: Juozapas Gardiškis (turėjo kanonų teisės
knygų), Jonas Veviorka (11 knygų 1563 m. užrašė Krokuvos Maioris
Collegii), Motiejus Strijkovskis (paliko lotynišką įrašą dabar
Kauno apskrities Viešojoje bibliotekoje saugomoje knygoje). Čia
norėtųsi pabrėžti, kad Katedros kapitulos nariai, kurių dauguma
turėjo asmeninius knygų rinkinius, kanoniškai nebuvo įpareigoti
knygas palikti jos bibliotekai.
Aptariamuoju laikotarpiu težinomas vienas atvejis, kai kanauninkas
Kristupas Dirvoniškis 1621 m. testamentu lotyniškas knygas, tarp jų
Skargos "Šventųjų gyvenimus" ir "Lietuvos
Statutą", užrašė Varnių Katedros bibliotekai, kurios knygos
buvo ženklinamos rankraštiniu įrašu "Ex Bibliotheca
Cathedrali Samogitiensi". Lenkiškas knygas Dirvoniškis paliko
broliui. Kitas Žemaičių Kapitulos kanauninkas, kanonų teisės
daktaras Ambraziejus Beinartas savo knygų rinkinį užrašė Vilniaus
Katedros bibliotekai. Reikia pažymėti, kad knygas ima rinkti ir
vėliau jas dovanoja Kražių kolegijai žemesnio rango dvasininkai:
klebonai Jurgis Stavinskis (1626), Be-
nediktas Šveikovskis (1626), Petras Tarvainis (1630), Motiejus
Kobilinskis (1647). Daug knygų Kauno pranciškonams 1632 m. paliko
Bartolomejus Plaukutis, Jurbarko klebonas.
- Akivaizdu, kad
vykstant katalikiškai reformai, plečiantis parapinių mokyklų
tinklui, knyga pasiekė ne tik didikų įr bajorų (pavyzdžiui,
Šemetų ir Šiukštų dinastjjų), bet eilinių žmonelių namus.
-
- Čia pateikiame
sąrašą įvairiuose šaltiniuose minimų asmenų ir vietovių,
šalia kurių minimi didesni ar mažesni knygų rinkiniai:
- 1. RadvilosAlberto,
Žemaičių seniūno ir LDK maršalkos biblioteka, 1593 m. minima
Elijaus Bogdaševskio eilėraštyje.
- 2. Važinskio
Vaitiekaus, Dirvėnų tijūno ir Tauragės seniūno 1658 m. knygiį,
kurios savininko valia turi atitekti broliui, sąrašas.
- 3. Balaševičiaus
Sviderskio Andriaus iš Dobitino dvaro Veliuonos valsčiuje 1660 02 02
turto inventoriuje minimas archyvasn - trys dėžės su knygomis ir
bylomis.
- 4. Rosčių dvaro
Veliuonos valsčiuje knygos, surašytos 1596 01 23; minima lentynėlė
knygoms, lenkiška spausdinta Postilė, suplyšęs Katekizmas, sena
spausdinta lietuviška maldaknygė.
- 5. Kraukėnų
dvaro Upytės valsčiuje knygos, surašytos 1600 10 17; minimos
jvairios bylos (archyvas) ir konfederacijos knygelė.
- 6. Andrienės
Agripinos iš Balčių dvaro Viduklės valsčiuje 1652 07 27
pomirtinis turto sąrašas, kur minima viena Postilė ir dvi
pasiskolintos maldaknygės.
- 7. Gorskio
Zigmanto, Tendžiogalos valsčiaus bajoro 1653 04 27 turto sarašas,
kuriame įrašytas Giesmynas ir Postilė (pastaroji yra paskolinta
kunigui Karvikovskiui).
- 8. Geišo Jono,
Geišiškių, Klusių, Klisiškių ir Padubysio dvarų Raseinių
valsčiuje ir Tautkiškių dvarelio Viduklės valsčiuje 1660 04 10
turto sarašas, kuriame minima lenkiška Postilė ir lenkiškas
Statutas su konstitucijomis.
- 9. Adomavičiaus
Petro1580 06 06 turto sąraše Kolainiuose minima lenkiška Biblija ir
"spausdintas Žemaitiškas katekizmas".
- 12. Jonas
Stanislavovičius Sugintas, Žemaičių žemininkas, 1644 07 04
Pajūrio valsčiuje aktikuotame testamente mini apkeitęs laikinai
savo lenkiška Postilę į lie-
tuvišką su kunigu Stanislovu Vereckiu; pageidauja grąžinti jo
lenkišką knygą brolvaikiui Davidui Sugintui.
- 13.Vaistamo dvaro
turto surašyme 1583 0315 minima "septyniolika įvairių
knygų".
-
- Išsamiau norėtųsi
aptarti Žemaičių seniūno ir LDK maršalkos Alberto Radvilos ir
Dirvėnų tijūno bei Tauragės seniūno Vaitiekaus Važinskio
bibliotekas. Abi jos istorikams nežinomos, o buvo pakankamai
reikšmingos ir ženkliai išsiskyrė iš išvardintų knygų
rinkinių.
1593 m. Vilniuje buvo išleistas "Trenodijų" - "Raudų
mirus P. Albertui Radvilai, Olykos ir Nesvyžiaus
kunigaikščiui" rinkinys. Jų autoriai - Vilniaus Akademijos
Mergelės Marijos sodalicijos geriausi poetai. Vienas kūrinėlis,
pasirašytas Elijaus Bogdaševskio (Eliae Bogdaszewski), skamba taip:
-
- BIBLIOTHECA RADIVILI
- MefuitAlbertusmagnamercatus
opum ui
- Meos libros vt liberos
fuit amore pari,
- Dum temulenta alios
tenet alea pictaue charta,
- Inter meos Dux codices
deliciosusagit.
- Cresce tenelle puer
patn'a virtute loannes,
- Tibi tui seruor patris
bibliothecadecus.
-
- RADVILOS BIBLIOTEKA
- Albertas pirko
mane, pastangų didžių kiek įdėjo
- Tarsi vaikams mano
knygoms buvo lygi jo meilė.
- Kol sulaiko kitus
kvapnus burtas ar pripieštas lapas,
- Skaito tomus manus
kunigaikštis su didele meile.
- Auki, vaike
švelnusis, garbei Tėvynės, Jonai,
- Tau tetarnauja
tėvo bibliotekos jaukumas.
- (Iš lotynų
kalbos vertė Vidas Garliauskas).
-
- Kas buvo šis
Radvila, ar yra daugiau žinių apie jo biblioteką, sukauptą
"garbei Tėvynės ir sūnaus Jono Radvilos naudai"?
Katalikiškai linijai priklausęs Radvilos Radvilos Juodojo sūnus
Albertas (1558-1592) atsidūrė brolių Mikalojaus (Našlaitėlio) ir
Jurgiošešėlyje, ir duomenys apie jo veiklą sausoki. Mokėsi
Leipcige, Romoje. Valdė dideles žemes Kauno paviete, o nuo 1583 buvo
Žemaičių seniūnas. Visokeriopai rėmė katalikų bažnyčią -
fundavo Vilniuje didįjį Šv. Jono bažnyčios altorių, aprūpino
pajamomis Rumšiškių bažnyčią. Vadinamas Lietuvos Justinianu, nes
vadovavo Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo steigimui (1581). Deja, apie
jo biblioteką ar joje buvusias ir išlikusias knygas informacijos
trūksta. Tegalime spėti, kad raudose apdainuota biblioteka buvo
laikoma jo rūmuose Kaune. Greičiausiai ji atiteko vieninteliam
sūnui Jonui (Jonui IX Albertui Radvilai), minimam eilėse. Šis gimė
1591, t.y. prieš pat tėvo mirtį ir vėliau valdė vadinamąją
Klecko Radvilų ordinaciją, iš karaliaus Zigmanto III už tėvo
nuopelnus gavo Upytės seniūniją. Lankėsi svetimuose kraštuose ir
turėjo biblioteką, kurios viena knyga šiuo metu saugoma Lietuvos
mokslų akademijos Retų spaudinių skyriuje. Tai Kiolne (Colonia
Agrippina) 1615 m.išleistas Thesaurus rerum indicarum... (autorius
larricus Petrus). Knygos kietviršiai aptraukti ruda oda,
viršutiniame veidrodyje įspausta ovali plokštelė su HIS liepsnų
vainike, apatiniame - ovali plokštelė su avinėliu ir įrašu
aplinkui: AGNUS DEI QUI TOLLIS PECCATA MVNDI MISERRE NOBIS.
Sprendžiant iš rankraštinių įrašų knygoje, veikalas J. A.
Radvilos bibliotekoje atsidūrė 1618 m. Jos savininkui 1626 m. mirus
(jis buvo palaidotas Vilniuje, Šv. Jono bažnyčioje), knyga ar visa
biblioteka atiteko Vilniaus bazilijonų yienuolynui. Taigi sūnaus, o
gal ir tėvo biblioteka "lyg į vandenį" neprapuolė ir
papildė visokeriopai remiamos po Brastos bažnytinės unijos
bazilijonų vienuolyno biblioteką. Į cituotą raudų fragmentą
verta atkreipti dėmesį ir todėl, kad tai bene seniausias žinomas
didiko biblioteką šlovinantis kūrinys LDK. Vėliau eilės buvo
rašomos jėzuitų kilmingųjų kolegijos bibliotekos atidarymo proga
1751 m.
- Vaitiekaus
Važinskio biblioteka, apie kurią duomenų išliko Žemaičių pilies
teismo knygose, įdomi tuo, kad buvo kaupiama nuo XVI a. pabaigos -
Važinskis paveldėjo tėvo knygas. Be to, jos savininkas rinko, o gal
ir pats perrašinėjo populiarią anuomet istorinę-politinę
literatūrą ir beplintančius LDK, o ir Žemaitijoje, kalendorius.
Štai keletas ištraukų iš testamento:
- Knygos In Folio:
Juodu turkišku apdaru įrištos Lenkijos konstitucijos su jų registru
ir LDK Statutas; Piaseckio Kronika; Raudonai įrišta knyga apie
Livoniją; Rankraštinė knyga, prasidedanti nuo pasiuntinybės į
Maskvą reliacijos baltu apdaru; Rankraštinė knyga, prasidedanti
Šventosios Romos imperijos aprašymu; Rankraštinė knyga, prasidedanti
Lenkijos karaiių ir Turkijos sultonų sutartimis; Rankraštinė knyga,
prasidedanti karaliaus atsakymu Livonijos pasiuntiniams.
- Knygos In Quarto:
Rankraštinė knyga, prasidedanti eilėraščiais Vladislovo Vazos
išrinkimo garbei; Rankraštinė knyga, prasidedanti rusišku dvasinio
pamokymo nuorašu; Jokūbo Sobieskio Chotimo karo komentarai ir
jvairus kalendorėliai su užrašais.
- Šis toli gražu
nepilnas knygų sąrašas rodo Žemaitijoje plitus rankraštines
knygas ir jų nuorašus, o tai svarbu aiškinantis spausdintos ir
rankraštinės knygos santykį ir po-
veikį visuomenėje. Akivaizdus dėmesys istorijai, politikai,
diplomatijai liudija, kad bajorija savo priedermes suprato ne tik
ginkluodamasi ir kariaudama (tarp Važinskio
daiktų surašytas visas ginklų arsenalas ir kita amunicija), bet ir
skaitydama ir kitaip intelektualiai lavindamasi. Vaitiekus Važinskis
didesnę savo turto dalį, tarp jo ir kny-
gas, paliko broliui Jeronimui, Tirkšlių seniūnui, taigi jos ir
toliau buvo skaitomos šioje giminėje, vėliau galbūt tapo kurio
nors dvaro bibliotekos pagrindu.
