„AUŠRA"
(,,Auszra"), pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir
literatūrinis lietuvių žurnalas lotynišku raidynu. Buvo leidžiamas 1883
m. kovo - 1886 m. birželio mėnesiais Ragainėje ir Tilžėje. Leido
aušrininkai. Išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius (buvo
dvigubų ir trigubų numerių). Visas „Aušros“ komplektas turi 1331
puslapį). Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Redagavo
J. Basanavičius, Jurgis Mikšas, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus ir Juozas
Andziulaitis-Kalnėnas. Tiražas ~1000 egz. Nelegaliai „Aušra“ buvo
platinama Lietuvoje, taip pat ir tuose Rusijos imperijos miestuose, kur
gyveno lietuvių inteligentų ir studentų. Daugelis dvasininkų draudė
knygnešiams ją gabenti ir platinti.
„Aušra“ buvo švietėjiškas, pasaulietinio pobūdžio liberalinis
leidinys. Propagavo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių tautinį
bendrumą. Smerkė carinę ir kitokią prievartinės lietuvių asimiliacijos
politiką, reikalavo sulyginti lietuvių tautos teises su kitų Rusijos
imperijos tautų teisėmis. Leidinys taip pat propagavo lietuvių
nacionalinę savimonę ir savigarbą, telkė liberaliai nusiteikusią
lietuvių inteligentiją, konsolidavo ją idėjiškai, ragino dalyvauti
nacionaliniame judėjime, pasisakė už luomų panaikinimą, valstiečių
pilietinių teisių sulyginimą su kitais luomais idėją, propagavo prekybą
ir amatus, smerkė kai kurių lietuvių sulenkėjimą, reikalavo panaikinti
lietuviškos spaudos draudimą ir kurti liet. mokyklas, spausdino romantinius
ir realistinius literatūros kūrinius, straipsnius lietuvių tautosakos ir
lietuvių tautos istorijos klausimais. Propagavo nacijos vienybę be
klasinių skirtumų „Aušra“ prisidėjo prie lietuvių tautos
nacionalinio išsivadavimo kovos. „Aušra“ daug nusipelnė, ugdydama
bendrinę lietuvių kalbą, skelbdama grožinės literatūros, ypač
poezijos, kūrinius, publikuodama Dionizo Poškos, Simono Stanevičiaus ir
kitų lietuvių rašytojų kūrybą. Per vertimus į liet. kalbą, kritikos
straipsnius, išleistų knygų apžvalgas supažindino skaitytojus su
kaimyninių kraštų literatūra. „Aušra“ puoselėjo polinkį į
abstraktų tikrovės traktavimą, Lietuvos praeities idealizavimą,
romantinį požiūrį į kultūros reiškinius, nors joje buvo publikuojama
ir kairiųjų aušrininkų straipsnių bei grožinės literatūros kūrinių,
kuriuose buvo pasisakoma prieš praeities idealizavimą.
Žurnale, be jau paminėtų iškilių to metų žmonių, bendradarbiavo ir
Mikalojus Akelaitis, Petras Arminas, Stanislovas Dagilis, Aleksandras
Fromas-Gužutis, Jonas Jablonskis, Jonas Juška, Vincas Kudirka, Jonas
Mačys-Kėkštas, Maironis, Pranas Mašiotas, Stasys Matulaitis, Petras
Vileišis ir nemažai kitų ano meto šviesuolių.
;)