- Lietuvą okupavus bolševikams,
komunistines knygeles ėmė leisti naujai įkurtų laikraščių
redakcijos, o 1940 m. rugsėjo 27 d. Kaune įkurta Lietuvos TSR
valstybinė leidykla, kuriai vadovauti pradėjo literatūros kritikas K.
Korsakas. Netrukus jį pakeitė senas komunistas I. Gaška. Tuoj pat
buvo išleista L. Giros „Stalino LTSR konstitucija”,
M. Kalinino, N. Ostrovskio, A. Makarenkos ir kitų sovietų autorių
knygų ir brošiūrų. Pasirodė ir keletas lietuvių autorių - P.
Cvirkos, S. Nėries, A. Venclovos - kūrinių. 1941 metams buvo
sudarytas teminis planas, tačiau jį vykdyti nesisekė, o birželio 22
d. prasidėjus karui, leidyklos vadovai, palikę rengiamus
rankraščius, pabėgo į Sovietų sąjungos gilumą.
- Hitlerinės okupacijos metais atkurta
leidybinė organizacija buvo pavadinta Valstybine leidykla Kaune. Joje
išleisti kai kurie S. Daukanto, Šatrijos Raganos, J. Tumo-Vaižganto
ir kitų lietuvių autorių kūriniai. Taip pat buvo išleistas M.
Servanteso „Don Kichotas”, Č. Dikenso „Dovydo Koperfildo” keli
tomai, L. Tolstojaus „Ana
Karenina” ir kitos knygos. Išėjo „Lietuviškosios enciklopedijos”
9-asis tomas ir aštuoni 10-ojo tomo sąsiuviniai.
- Apie 30 knygų karo metais išleido
atgaivinusi savo veiklą „Sakalo” leidykla. Ypač aktualias knygas
leido B. Daunoras. Jis ir kiti parengė keturis tomus „Lietuvių
archyvo”, kitas sovietų piktadarybes demaskuojančias knygas. Be
šių, Kaune veikė dar kelios mažos leidyklėlės, rengusios religinę
bei kitokią literatūrą.
- Sovietinei okupacijai pakeitus
vokiškąją, Kaune 1944 m. rugpjūčio 12 d. buvo atkurta LTSR
Valstybinė leidykla, kuri ėmėsi organizuoti sovietinės tematikos
knygų leidybą. 1945 m. pradžioje šioje leidykloje buvo sudaryti
keturių skirtingo profilio leidyklų branduoliai, o tų pačių metų
balandžio 11 d. LTSR valstybinė leidykla nutraukė savo veiklą. Jos
vietoje buvo įkurtos: Politinės literatūros leidykla, Grožinės
literatūros leidykla, Pedagoginės literatūros leidykla ir
Enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros leidykla.
- 1944 metais Vilniuje buvo įkurta „Profleidykla”,
kuri rengė įvairias gamybines instrukcijas, mokymo programas,
įvairias instrukcijas socialistinio lenktyniavimo, valstybimo draudimo,
darbo užmokesčio ir kitais klausimais. „Profleidykla” išleido
vadovėlių -technikumams ir amatų mokykloms, įvairioms ministerijoms
užsakyminių leidinių. Jos veikia nutrūko 1961 metais.
- Knygų leidybai organizuoti 1945 m. buvo
įkurta Leidyklų ir poligrafijos valdyba, kurios pavadinimas ir
paskirtis keletą kartų keitėsi. 1953 m. įkūrus LTSR Kultūros
ministeriją, knygų leidyba perėjo jos žinion. Po dešimties metų
Maskvos pavyzdžiu buvo įkurtas Spaudos komitetas, ėmęs vadovauti
knygų leidybai, poligrafijai ir knygų prekybai. 1972 m. jis buvo
pavadintas skambiu LTSR Ministrų Tarybos valstybiniu Leidyklų,
poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto vardu. Knygų leidybai
šiuose etapuose ilgiausiai vadovavo komitetų pirmininkai F.
Bieliauskas bei J. Nekrošius, valdybų viršininkai - L. Vildžiūnas
bei A. Banevičius.
- Iš 1945 m. įkurtų keturių valstybinių
knygų leidyklų 1949 m. beliko tik trys. Mat vadovai, pabūgę, kad
Enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros leidyklos produkcija
toli gražu nėra sovietinės pakraipos, pačią leidyklą panaikino,
sujungdami ją su Politinės literatūros leidykla. Ši leidykla, 1945
m, rudenį persikėlusi į Vilnių, ėmė rengti Lenino raštus,
marksizmo „klasikų” veikalus, TSKP ir LKP istorijos literatūrą,
marksistinės filosofijos ir kitas panašios tematikos knygas. 1964 m.
leidykla, sovietinės leidyklos „Mysl” pavyzdžiu, pavadinta „Minties”
vardu.
- Greta sovietinės politinės literatūros
„Minties” leidykla ėmė kasmet leisti vis daugiau mokslinio
profilio knygų, kurias parengdavo ir užsakydavo LTSR Mokslų
akademijos mokslinio tyrimo institutai. Tuo būdu pagal leidinių
skaičių ir apdorojamų lankų kiekį šios leidyklos darbų apimtis
labai išsiplėtė.
- 1975 m. pradžioje sovietinė Lietuvos
valdžia numatė „Minties” leidyklą padalyti pusiau, iš kelių jos
redakcijų įkuriant naują „Mokslo” leidyklą. „Mintis” leido
daugiausia politinio pobūdžio literatūrą.
- Greta grynai propagandinių leidinių „Mintis”
yra išleidusi ir vertingos mokslinės literatūros. Tai daugiatomiai
leidiniai „Lietuvių literatūros istorija”, „Lietuvos flora”,
„Lietuvos paukščiai” ir kiti. Įdomios populiarios serijos: „Pažinkime
visatą”, „Mokslo populiarioji biblioteka”, „Žmogus tarp
žmonių”, „Keliautojai ir atradėjai” ir kitos. „Minties”
leidyklai ilgesnį laiką vadovavo P. Ulevičius, J. Pajaujis, T.
Butkus, S. Bautrėnas, A. Garliauskas, Z. Maliukevičius.
Vyriausiaisiais redaktoriais ilgiau dirbo A. Jablonskis, J. Vaitkus, M.
Pagirys, J. Juškys.
- „Mokslo” leidyklos pirmtake reikėtų
laikyti Žodynų, encikiopedijų ir mokslinės literatūros leidyklą,
veikusią 1945 - 1949 metais.
Tačiau tuomet labai stokojo autorių mokslininkų, kuriuos buvo
išretinęs karas ir bolševikinės represijos. Tik 1975 m. pradžioje
buvo numatyta įkurti naują mokslinę leidyką, kurios branduolį
sudarė kelios redakcijos, iki tol priklaususios „Minties”
leidyklai. Iš pradžių naujoji leidykla veikė „Minties”
patalpose, o 1978 m. ji persikėlė į naujus rumus. „Mokslo”
leidyklai vadovauti nuo pat pirmųjų žingsnių buvo pakviestas C.
Ladukas, vyriausiuoju redaktoriumi tapo iš „Minties” perėjęs J.
Vaitkus.
- Nemaža dalis „Mokslo” leidinių -
vadovėliai aukštosioms ir specialiosioms vidurinėms mokykloms. Kita
dalis - dvikalbiai bei aiškinamieji žodynai, įvairūs žinynai.
Populiarios istorinės tematikos knygos: „Vilniaus universiteto
istorijos” tritomis, L. Vladimirovo „Knygos istorija”, J.
Jurginio, V. Merkio, R. Rimantienės, R. Žepkaitės leidiniai.
- Vadovėlius pradinėms ir vidurinėms
bendrojo lavinimo mokykloms, pagalbinę literatūrą mokiniams bei
metodinę literatūrą mokytojams leido „Šviesos” leidykla. Ji,
įkurta 1945 m. pradžioje, iki 1964 m. vadinosi Pedagoginės
literatūros leidykla. „Šviesos” leidyklai kurį laika vadovavo P.
Ulevičius, V. Černeckis, o ilgiausiai - B. Šaulis ir J. Barčys.
- Be vadovėlių ir kitos pedagoginio
profilio literatūros, „Šviesa” leido populiarių knygų seriją
„Žinių pasaulyje”, kurioje pateikta nemažao įdomios
literatūros. Serijoje „Renkamės profesiją” supažindinama su
darbininkų specialybėmis, serijoje „Skaitom užsienio kalba”
spausdinama įdomių pasiskaitymo knygelių anglų, vokiečių bei
prancūzų kalbomis.
- Daug žalos pedagoginės literatūros
leidybai darė vidurinių mokyklų programos, kurios mažai tegalėjo
skirtis nuo Sovietų Sajungoje naudojamų rusiškų programų. Daugelis
vadovėlių buvo verčiami iš rusų kalbos. Tad, atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę, „Šviesos” leidyklos kolektyvui teko daugybę
vadovėlių rengti iš naujo. Su šiuo nelengvu uždaviniu „Šviesa”
laiku susitvarkė, ir bendro lavinimo vidurinės mokyklos ėmė mokytis
pagal naujas programas. Antra vertus, sumažėjus valstybės dotacijai,
„Šviesos” leidykla ėmė leisti nemažai buitinės literatūros.
- Stambiausia Lietuvoje leidybinė
organizacija - „Vaga” nuo 1945 m. iki 1964 m. vadinta Grožinės
literatūros leidykla. Iš pradžių ji veikė Kaune, o 1949 m.
pradžioje buvo perkelta į Vilnių. Pirmosios „Vagos” knygos, kaip
ir kitų leidyklų, išėjo minkštais viršeliais, o vėliau jų
apipavidalinimas vis gerėjo. Greta pagrindinės produkcijos -
grožinės literatūros knygų - „Vaga” ėmė leisti vis daugiau
dailės leidinių: albumų, reprodukcijų rinkinių, liaudies meno
knygų.
- Lietuvių literatūrą pradėta skirstyti
į klasikų kūrybą, senųjų autorių knygąs ir tarybinio laikotarpio
literatūrą. Nemažai lietuvių autorių knygų išleista „Raštų”
serijose. Ypač daug buvo leidžiama vertimų iš rusų kalbos. Vienos
jų - senųjų rusų klasikų kūriniai, kiti - sovietinio gyvenimo
aktualijos. „Vagos” dėka Lietuvos skaitytojai gau-
davo ir užsienio rašytojų kūrinių vertimų. „Vagos” leidyklai
yra vadovavęs J. Prespaliauskas, P. Ulevičius, A.
Gudaitis-Guzevičius, L. Vildžiūnas, o ilgiausiai ir vaisingiausiai -
J. Čekys bei A. Pekeliūnas. Šiai leidyklai ypač daug nusipelnė S.
Sabonis, E. Stravinskienė, D. Urbas, V. Visockas, A. Žirgulys.
- Didelę „Vagos” leidinių dalį
sudarė literatūra vaikams. Tai ir spalvoti leidinėliai patiems
mažiausiems, ir pažintinės knygelės moksleiviams, ir nuotykių
literatūra jaunimui. Iligainiui vaikiškos literatūros leidyba labai
išsiplėtė ir iš atskilusių kelių redakcijų 1984 m. pabaigoje
susikūrė nauja „Vyturio” leidykla. Jai vadovauti buvo
paskirtas ilgametę leidybinę patirtį turintis J. Vaitkus.
- Ypač didelis dėmesys skiriamas „Vyturio”
knygų apipavidalinimui. Mat daugelis jų papuoštos spalvotomis
iliustracijomis. Vaikiškos knygelės dažniausiai būdavo spausdinamos
ofseto būdu. Čia, beje, būdavo išleidžiama ir įvairių naujovių -
knygelių žaislų, neplyštančių knygelių patiems mažiausiems ir
kt.
- Vyriausioji enciklopedijų redakcija savo
veiklą pradėjo Lietuvos TSR Mokslų akademijos sudėtyje 1958 metais.
Vėliau ji priklausė „Minties”, „Mokslo” leidykloms, buvo
savarankiška leidybos organizacija.
- Nors enciklopedinio pobūdžio pirmieji
leidiniai Vilniuje pasirodė XVII a. pradžioje, tačiau šios leidyklos
kūrimas ėjo labai sunkiai. Mat bolševikmečiu visaip stengtasi
ignoruoti Lietuvoje 1931 - 1941 m. leistą „Lietuviškąją
enciklopediją”, o Bostone išleista „Lietuvių enciklopedija”
buvo vadinama šmeižikiška.
- Lietuvoje 1958 m. įsikūrusi
Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos Vyriausioji redakcija buvo
numačiusi išleisti dešimties tomų enciklopediją, tačiau po
parengiamųjų darbų tomų skaičius padvigubėjo. Pirmasis tomas buvo
surinktas, pradėtas spausdinti, tačiau iš Maskvos atvykusi Centro
komiteto atstovė kategoriškai pareikalavo
nutraukti spausdinimą. Enciklopedijos redakcija buvo perorganizuota į
Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos redakciją ir 1966 -
1971 m. išleisti trys tomai. Vėliau, 1976 - 1985 m., buvo išleista
trylikos tomų Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, po to - keturtomė
Tarybų Lietuvos enciklopedija, kiti šio profilio leidiniai.
Enciklopedijų redakcijai ilgiausiai vadovavo J. Zinkus.
-
- Knygų leidyba - nauju keliu
- Be valstybinių leidyklų, Lietuvoje
knygas ir kitokius leidinius leido organizacijos, kurios rengė savo
profilį atitinkančius leidinius. Tai buvo leidybos skyrius turinčios
ministerijos, komitetai, žinybos, mokslo įstaigos ir kt.
- 1990 m. atkūrus Lietuvoje
nepriklausomybę, ėmė kurtis akcinėms bendrovėms ar tiesiog
privatiems asmenims priklausančios leidybos organizacijos. Vienos jų
apsiriboja smulkiais keliais leidinėliais, kitos ėmėsi gana
solidžios veiklos, rengė ir spausdino vertingas knygas.
- Panaikinus sovietų valdžios metais
galiojusius suvaržymus, organizacijos ir privatūs asmenys yra įsigijo
steigimo liudijimus spaudos leidiniams tiražuoti bei audiovizualinėms
laidoms transliuoti ir ėmėsi šios veiklos.
-
