- Dėl istorinių aplinkybių periodika
lietuvių kalba atsirado ir aštuonis dešimtmečius (1823-1904)
plėtojosi už Lietuvos ribų, užsieniuose. XIX a. paskutiniame
ketvirtyje lietuvių laikraščiai ir kiti spaudiniai pasirodė
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ilgainiui susikūrė vienas iš
nacionalinės periodikos leidimo centrų. Vienas kitas
lietuviškas leidinys XIX a. pabaigoje leistas ir Didžiojoje
Britanijoje (Škotijoje).
- Lietuvių spaudos atsiradimas ir jos
raida užsieniuose susiję su XIX a. septintojo-aštuntojo
dešimtmečio masine Lietuvos žmonių emigracija, daugiausia į
Jungtines Amerikos Valstijas. Per pirmąsias tos emigracijos bangas
(1868-1914 m. laikotarpiu) į šią šalį atvyko apie 300-350 tūkst.
lietuvių.
- Iš pirmųjų JAV lietuvių spaudinių
yra išlikę 1875 m. išleistas M. Tvarausko atsišaukimas „Mieli
broliai” ir jo parengta pirmoji Amerikos lietuvių knyga-dvikalbis
(anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų) žodynas. Tikriausia tuo
laiku buvo išleista ir daugiau spaudinių.
- JAV lietuvių periodinio leidinio
(laikraščio) sumanymas keltas 1874 m., bet įgyvendintas vėliau:
1879 m. Niujorke pasirodė M. Tvarausko redaguota „Gazieta
lietuviška”, gyvavusi apie pusmetį (iki 1880 m. pradžios).
Nebenutrūkstamai, reguliariai lietuvių periodika JAV eina nuo „Unijos”
laikraščio (1884-1885 m.). Nuo tada klostėsi įvairių srovių ir
krypčių lietuvių periodika. Apytiksliai per 1879-1914 m.
laikotarpį JAV trumpiau ar ilgiau ėjo apie 100 periodinių
leidinių. Daugelis jų apskritai davė impulsą tos šalies lietuvių
visuomeninį gyvenimą, ugdė jų nacionalinę sąmonę ir
apsisprendimą, jų vienybę ir diferenciaciją. JAV lietuvių
laikraščiai ir žurnalai, pasiekę Lietuvą, veikė lietuvių
tautinį atgimimą gimtajame krašte, žadino tautos pasipriešinimą
carizmui, kovojo už nacionalines, kultūrines, pilietines jos teises,
kėlė Lietuvos dvasią, laisvės ir nepriklausomybės idėjas.
- Iš JAV lietuvių periodikos (iki 1904
m.) pažymėtini J. Šliūpo „Leiuviškasis balsas” (1885-1889
m.), „Apšvieta” (1892-1893 m.), „Nauja gadynė” (1894-1896),
A. Olšausko ir J. Adomaičio-Šerno „Lietuva” (nuo 1892 m.),
dažnai savo kryptį keitusi „Vienybė lietuvninkų” (nuo 1886
m.), J. Žilinsko-Žiliaus „Tėvynė” (nuo 1896 m.) ir
kiti leidiniai.
- XX a. pirmaisiais dešimtmečiais JAV
lietuvių periodika jau ryškiai išsidiferencijavo ne tik į
skirtingas idėjines orientacijas, bet ir kitais atžvilgiais. Jos
sistemoje pasirodė pirmieji dienraščiai (1914 m. - „Naujienos”
ir „Katalikas”; vėliau - „Draugas”, 1916 m.; „Laisvė”,
1919 m., „Vilnis” - 1926 m.). Vis gausėjo periodikos leidinių
atskiroms skaitytojų grupėms (moterims - „Moterų dirva”, 1916
m., „Moterų balsas”, 1916 m., jaunimui - „Moksleivis”, 1913
m. - „Moksleivių keliai”, 1922 m. vaikams - priedai ir skyriai
laikraščiuose ir žurnaluose).
- Plėtojosi periodika, skirta
literatūros, teatro, apskritai kultūros problematikai („Veidrodis”,
1914 m., „Jaunoji Lietuva”, 1914-1915; „Naujoji gadynė”,
1916-1917 m.; „Pažanga”, 1915-1916 m. „Šviesa”, 1934-1980 ir
kt.), mokslo populiarinimui („Laisvoji mintis”, 1910-1915 m.).
Labai padažnėjo satyros ir humoro laikraščių („Dilgėlės”,
1906 m.; „Pipiras”, 1910 m. „Tarka” 1911 m., „Rimbas”,
1925 m. ir kt.).
- Tačiau pagrindiniai buvo visuomeniniai
politiniai leidiniai, tarp jų - demokratinės pasaulietinės krypties
„Ateitis” (1914-1918 m., paskui „Sandara”), atskirų tarpsnių
„Vienybė lietuvninkų” (nuo 1920 m. „Vienybė”), „Tėvynė”
(nuo 1908 m.), katalikų srovės - „Draugas” (nuo 1909 m.), „Darbininkas”
(nuo 1915 m.); socialistiniai - „Kova” (1905-1917 m.), „Keleivis
(1905-1974 m.), „Laisvė” (1911-1984), ,Naujienos” (nuo 1914
m.), „Vilnis” (1920-1990) ir kt.
- Po pirmojo pasaulinio karo (nuo
1923-1925 m.) Lietuvos žmonių emigracija pasuko daugiausia į Pietų
Amerikos valstybes. Į ten per 1923-1939 m. išvyko iki 50 tūkst.
lietuvių. Tose šalyse kūrėsi ir lietuvių periodika. Pvz.,
Brazilijoje nuo 1927 m. buvo leidžiama apie 10 lietuvių
laikraščių, tarp jų „Brazilijos lietuvis” (1927-1928 m.), „Lietuvių
aidas Brazilijoje” (1930-1941), „Mūsų žodis” (1933-1938), „Žinios”
(1947-1957) ir kt. Skirtingų orientacijų lietuvių laikraščiai ir
žurnalai XX a. trečiuoju ketvirtuoju dešimtmečiu buvo leidžiami
ir Argentinoje („Argentinos lietuvių balsas”,
1927; „Argentinos žinios”, 1931-1935; „Dabartis”, 1934-1937, „Tėvynė”,
1949-1960 ir kt.), Urugvajuje („Urugvajaus aidas”, 1933 m., „Darbas”,
1935-1975, „Pietų Amerikos Lietuvis”, 1948-1952 ir kt.) ir kitose
valstybėse. Vienas kitas lietuvių periodinis leidinys Pietų
Amerikoje eina ir dabar.
- Per 1917-1938 m. laikotarpį lietuvių
komunistiniai laikraščiai bei žurnalai „Kibirkštis” „Priekalas”,
„Raudonasis artojas” ir kt.) buvo leidžiami Tarybų sąjungoje,
daugiausia Baltarusijoje.
- Į užsienio lietuvių periodiką naujų
esminių pakeitimų įnešė Antrojo pasaulinio karo pasekmės. Karo
pabaigoje nuo sovietų okupacijos iš Lietuvos pasitraukė apie 60-70
tūkst. lietuvių, tarp jų daug intelektualinių, kūrybinių jėgų
- rašytojų, menininkų, žurnalistų, mokslininkų, kitų
specialistų. Kurį laiką (iki 1949-1951), susitelkę Vakarų
Vokietijoje, jie įsteigė laikraščių, kitų periodikos leidinių,
tęsdami Lietuvos Respublikos žurnalistikos tradicijas. Iš Vakarų
Vokietijoje 1944-1949 m. leistos periodikos pažymėtini tokie
leidiniai, kaip lietuvių katalikiškos kultūros žurnalas „Aidai”,
taip pat ,Žingsniai” ir kt.
- 1948-1951 m. iš Vakarų Europos
lietuviai pradėjo persikelti į kitus žemynus ir kraštus,
daugiausia į JAV, taip pat Kanadą, Pietų Ameriką, Australiją.
Kiti pasuko į Didžiąją Britaniją, Belgiją arba pasiliko
Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje. Todėl pokario laikotarpiu
užsienio lietuvių periodika išsiplėtė geografiškai; jos
leidinių pasirodė Australijos žemyne, kitur tos spaudos leidimas
arba atnaujinamas (Didžiojoje Britanijoje) arba pastebimai
suaktyvėjo (Kanadoje ar Pietų Amerikos valstybėse). Apskritai
užsienio lietuvių žurnalistika gavo labai stiprų intelektualinį
papildymą ir impulsų, esmingai pakeitusių jos panoramą,
pakėlusių jos profesionalumą.
- Į JAV ir kitas šalis persikėlę
lietuvių intelektualai (daugiausia rašytojai, žurnalistai), remiami
finansiškai, ten sukūrė naują, įvairių orientacijų emigrantų
nacionalinės periodikos dalį. Ji apskritai pasižymi intelektualiniu
ir profesiniu lygmeniu. Iš tokių naujai įsteigtų ir tebeeinančių
laikraščių ir žurnalų pažymėtini: Jungtinėse Amerikos
Valstijose - kultūros, visuomenės, meno leidiniai „Aidai” (nuo
1949 m.), „Metmenys” (nuo 1959 m.), „Akiračiai” (nuo 1968 m.)
ir kt.; Kanadoje - „Nepriklausoma Lietuva” (nuo 1941 m.), „Tėviškės
žiburiai” (nuo 1949 m.); Australijoje - „Mūsų pastogė” (nuo
1948 m.), „Tėviškės aidai” (nuo 1956 m.); Didžiojoje
Britanijoje - „Europos lietuvis” (nuo 1947 m.) ir kt.
- Iš senosios lietuvių išeivių kartos
(iki 1914 m.) įsteigtų laikraščių populiarumą ir įtaką iki
šiol išlaikė katalikų dienraštis „Draugas” Čikagoje, šiek
tiek dar vienas kitas. Apskritai užsienio lietuvių periodika (JAV ir
kitose šalyse), ypač aštuntuoju-devintuoju dešimtmečiu, smarkiai
palietė irimo procesai. Dėl amžiaus, dėl natūralaus nykimo
užsidarė daugelis užsienio lietuvių periodikos leidinių, ėjusių
nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių. Nustojo gyvuoti senoji kairiosios
krypties (socialistinė, komunistinė) JAV, Kanados lietuvių
periodika. Iš kitų srovių taip pat belikęs vienas kitas leidinys.
Lietuvių žurnalistika užsieniuose šiuo metu gyvuoja Antrojo
pasaulinio karo metų lietuvių išeivijos jėgomis.
- Užsienio lietuvių periodika yra
organiška vienos ir skirtybėmis vieningos lietuvių žurnalistikos
specifinė dalis. Nuo pat savo atsiradimo ji palaikė glaudžius
ryšius su gimtuoju kraštu ir jo žurnalistika. Tie santykiai ir
sąveikos vienu ar kitu laikotarpiu pergyveno pakilimus ir
atoslūgius, jie buvo konfliktiški ar nutrūkę. Ypač vaisingi
abiejų pusių - gimtojo krašto ir užsienio lietuvių - spaudos
tarpusavio kontaktai buvo lietuvių spaudos draudimo laikais. Vėliau
tos komunikacijos ėjo daugiau iš Lietuvos. Nuo nepriklausomos
Lietuvos valstybės atkūrimo (1990 m.) abiejų pusių periodikos
bendravimui susidarė naujos sąlygos ir galimybės.
