<< Lietuviškas žodis     << Spauda     << Atgal    


Lietuviški laikraščiai, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu leisti JAV

Parengta pagal Juozo Prunskio straipsnį „Amerikiniai lietuvių laikraščiai“, išspausdintą knygoje „Kovos metai dėl savosios spaudos“ (Čikaga: „Draugas“, 1957)

 

     
     
    Lietuviškos spaudos draudimo pirmaisiais dešimtmečiais, nors JAV lietuviškiems leidiniams spausdinti sąlygos buvo palankios, lietuviški leidiniai, skirti Lietuvai, nebuvo spausdinami. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad nors JAV gyveno daug lietuvių, tačiau nebuvo tokių, kurie užsiimtų tokios spaudos leidyba. Į JAV dažnai atvykdavo neraštingi žmonės (1899-1907 m. jie sudarė 56,5 proc.), manoma, kad 1890-1898 m. jų procentas buvo jau 60, 1881-1889 m. - 65, 1872-1888 m. - 70, 1864-1871 m. - 70.
    Daugiau išsilavinusios inteligentijos, ypač dvasininkų, į JAV atvyko tik po 1863 m. sukilimo.
     
    Pirmąjį laikraštį lietuvių kalva Jungtinėse Amerikos valstijose ėmėsi leisti Mikas Tvarauskas. Lietuvą palikti jis buvo priverstas po to, kai per 1863 m. sukilimą buvo sužeistas į petį ir kai iškilo grėsmė, kad Muravjovas su juo susidoros. M. Tvarauskas buvo kilęs iš Karklupių valsčiaus dvarelio. Prieš atvykdamas į JAV jis kurį laiką buvo mokytojavęs Suvalkų gubernijoje. Apie M. Tvarauską žinių randame pirmajame „Aušros“ numeryje. Atsei tai buvęs „nedidelio ūgio, liesokas“.Į JAV atvyko per Europą. Iš pradžių JAV tarnavo bernu. Susitaupęs pinigų, nusipirko spaustuvę - Skamokine, PA, tačiau netrukus ji sudegė. Po to pradėjo dirbti skardos dirbtuvėje Niujorke, prie Newtown upelio, bet po pusantrų metų sunkiai susirgo. Išgijęs toliau dirbo skardininku. Susitaupęs pinigų, antrą kartą nusipirko nedidelę spaustuvę - Niujorke. Iš pradžių čia jis spausdindavo pakvietimus, aplankalus ir kitą nesudėtingą produkciją. Gyveno kukliai. Anot to meto spaudos, „turėjo vieną kambarį, kuriame tilpo jo spaustuvė: maždaug vienas šimtas svarų raidžių ir kojomis minamas presas. kampe užu uždangos buvo jo lova su patalyne, užvalktais ir drobulėmis kažkada mazgotomis…“ pats M. Tvarauskas vienu metu yra rašęs: „esu čystas lenkas, bet tarp lietuvninkų užaugęs, 12 mete amžiaus savo išmokau tą kalbą, o pamilęs jus, procevoju dėl jūs ir procevoti nenustosiu“. Vos nusipirkęs savo pirmąją spaustuvę, 1874 m., paragintas kunigų Končiaus ir Juškevičiaus, jis sumanė leisti lietuvišką laikraštį „Lietuvišką gazietą“. Daja prenumeratorių atsirado vos du, pirmoji spaustuvė, kaip minėta, sudegė tad sumanymą teko atidėti.
    Antrą kartą lietuviško laikraščio leidybos jis ėmėsi jau gyvendamas Niujorke - 1879 metais. Laikraštis buvo pavadintas „Gazieta Lietuwiszka, Rasztas paszwestas del Lietuwninku Amerikoje“. Pirmasis laikraščio numeris išleistas 1879 m. rugpjūčio 16 d. Jo padėjėjais buvo jau minėtas kunigas Končius, Niujorko Šv. Kazimiero draugija ir Baltimorės klebonas brolis pranciškonas Augustinas Zeytz. Leidinio įžanga 1885 m. buvo perspausdinta „Aušroje“ - p. 28-29. M. Tvarausko laikraštyje buvo spausdinami ne tik informaciniai tekstai, bet ir didesni straipsniai Lietuvos istorijos temomis. Buvo išspausdinta 16 „Gazietos Lietuwiszkos“ numerių. Leidybą teko nutraukti dėl finansinių reikalų - buvo tik 132 mokūs skaitytojai.
    Dalis lietuvių JAV laikraščio neskaitė dėl to, kad nesuprato jo reikšmės, nesirūpino savo ir savo šeimos narių lietuvybės išlaikymu. JAV gyvenantys laikraštyje buvo raginami Amerikoje gyvenančius lietuvius labiau vienytis, puoselėti savo kultūrą. Tokias idėjas kėlė laikraščio bendradarbiai K. Badišauskas, M. J. Andriukaitis, M. Kašūba ir keletas kitų. Tačiau ir jų pastangos leidinį išlaikyti nepadėjo.
    Praėjus trylikai metų, M. Tvarauskas sukūrė specialią bendrovę, kurios kasininkas buvo A. Razutis, ir ėmėsi atgaivinti „Gazietą Lietuwiszką“. Atnaujinto laikraščio pirmasis numeris, kiek pakeitęs pavadinimą - „New Yorko Gazieta Lietuwiszka“ - pasirodė 1891 m. spalio 31 d. Skaitytojų buvo nedaug, todėl buvo išleisti tik 25 laikraščio numeriai - leidyba nutraukta 1892 m. gegužės 7 d., į jo leidybą pačiam M. Tvarauskui sukišus didžiąją dalį savo sunkiai uždirbtų santaupų. Šį kartą leidžiant laikraštį, M. Tvarauskui itin nuoširdžiai talkino senas jo bičiulis brolis pranciškonas Augustinas Zeytz.
     
    Atvykęs gyventi į JAV, su M. Tvarausku ryšius užmezgė aušrininkas J. Šliūpas, jau turėjęs nemažą „Aušros“ redagavimo patirtį. Jiems bendraujant gimė minti pradėti leisti naują laikraštį - „Uniją“.
    Iš pradžių buvo sutarta laikraštį leisti kartu su JAV lenkais, tačiau lenkai to susitarimo atsisakė ir M. Tvarauskas su J. Šliūpu ėmėsi šio darbo vieni. Pirmasis „Unijos“ numeris išėjo 1884 m. spalio 25 d. Niujorke. Tai buvo savaitraštis, leidžiamas kiekvieną šeštadienį. Jį redagavo pats J. Šliūpas. Abu leidėjai dirbo itin sunkiomis sąlygomis, negaudami iš to jokio rimtesnio uždarbio. laikui einant, skaitytojams pradėjus skųstis būk tai „žemaitiška“ leidinio kalba, M. Tvarauskas pradėjo reikalauti iš J. Šliūpo kalbą taisyti, pats ėmė kištis į redagavimo reikalus. M. Šliūpas, būdamas labiau mokytas, nenorėjo su tuo taikytis. Be to, J. Šliūpas laikraštyje įsivėlė į polemiką katalikų bažnyčios darbo klausimais ir laikraštis buvo uždarytas tuo metu, kai jis jau turėjo 300 prenumeratorių. Tai įvyko 1885 m. balandžio 25 d.
     
    Darbas leidžiant „Uniją“ finansiškai gerokai pakirto J. Šliūpo, kuris dar nebuvo gydytojas, finansinius reikalus, tačiau kartu daug ko ir išmokė. Jis suorganizavo „Lietuvos mylėtojų draugiją“ ir jos vardu 1885 m. liepos mėn. 2 d. išleido savaitraščio „Lietuviszkasis balsas“ pirmąjį numerį. Iš pradžių leidinys turėjo 500 prenumeratorių, išeidavo ketvirtadieniais. Leidinyje skaitytojai buvo raginami „savaimingai plėtotis kultūroje ir politikoje“, griežtai buvo pasisakoma prieš lenkus. Leidžiant savaitraštį, J. Šliūpui talkino J. Andziulaitis, kunigas A. Varnagiris. Laikraščio leidyba nutraukta 1889 m., visai pašlijus finansiniams reikalams. Beje, viena iš leidinio uždarymo priežasčių buvo naujo lietuviško leidinio - „Wienybės Lietuwninkų“ - pasirodymas JAV. santykiuose su šio laikraščio leidėjais J. Šliūpas padarė ir keletą taktinių klaidų.
     
    Pirmasis laikraščio numeris išleistas 1886 m. vasario 10 d. Plymouthe, Pa ir buvo kaip reakcija prieš J. Šliūpo skelbtas liberalias ir laisvamaniškas idėjas „Lietuwiszkajame Balse“. naująjį laikraštį redagavo Juozas Paukštys ir D. Bačkauskas-Tamašauskas. Leidinį rėmė du verslininkai: jau minėtasis J. Paukštys ir Antanas Pajaujis. Laikraštyje buvo skelbiama, kad tai leidinys prieinamas ir suprantamas kiekvienam lietuviui. Tai buvo ne tik informacinis, bet ir pirmasis komerciniais pagrindais Amerikoje leidžiamas laikraštis - apie 40 proc. pirmojo jo numerio ploto užėmė skelbimai. Po kurio laiko prie „Wienybės Lietuwninkų“ leidėjų prisidėjo ilgą laiką M. Tvarauskui talkinęs Augustinas Zeytz, kunigas A. Varnagiris.
    Vėliau šis leidinys buvo pradėtas leisti pavadinimu „Vienybė Lietuvninku“. Nuo 1888 m. (18-ojo leidinio numerio) „Vienybę Lietuvninkų“ redagavo Antanas Turskis. 1890 m. (nuo tais metais išleisto 12-ojo numerio laikraščio redaktorius buvo aušrininkas J. Andziulaitis, nuo 1892 m. gegužės iki 1893 m. rugpjūčio mėn. laikraštį redagavo Juozas Petraitis, nuo 1895 m. lapkričio iki 1897 m. lapkričio - Juozas Kaunas. Jį 1897 m. lapkrityje pakeitė Petras Mikolainis. Nuo 1901 m. pradžios iki 1902 m. gruodžio 15 d. redaktoriumi dirbo J. Mačys, jį pakeitė jau anksčiau redaktoriumi dirbęs P. Mikolainis, o nuo 1903 m. rugsėjo mėn. leidinį redagavo J. O. Širvydas. 1905 m. balandžio 15 d. jį pakeitė J. Baltrušaitis, kuris 1907 m. gegužės mėn. 1 d. vėl sugrįžo redaguoti „Vienybę lietuvninkų“.
    Nuo 1907 m. „Vienybė lietuvninkų“ buvo spausdinama jau ne Plymouthe, o Brukline.
     
     
     

  • 1888 m. vargonininkas, „Vienybėje lietuvninkų“ kurį laiką dirbęs D. T. Bačkauskas-Tamašauskas įsteigė daugelį metų „Saulės“ leidinį.

  • 1892 m. Lietuvių mokslo draugystė Amerikoje pradėjo leisti žurnalą „Apšvietą“. Leidinio redaktorius buvo Jonas Šliūpas, jis tuo metu gyveno JAV, Plymouthe, o žurnalas buvo spausdinamas Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje. „Apšvietos“ žurnalo leidyba nutraukta 1893 m.

  • Kitais metais, t. y. 1894 m., ta pati Lietuvių mokslo draugystė Amerikoje pradėjo leisti savaitraštį „Naujoji gadynė“, kuris gyvavo du metus.

  • 1892 metais Čikagoje pasirodė adv. Ant. Olio tėvo Antano Olšausko leidžiamas tautinis savaitraštis „Lietuva“. Šio leidinio redaktoriais yra buvę: Adomaitis-Dėdė Šernas, K. Jurgelionis, P. Balutis. Pirmojo pasaulinio karo metais šis leidinys, kaip ir „Naujienos“ bei „Draugas“ buvo reorganizuoti į dienraščius.

  • 1894 m. Shenandoahe, Pa lietuviai katalikai pradėjo leisti iki 1899 m. rugpjūčio 3 dienos leistą savaitraštį „Garsas Amerikos lietuvių“. Prie šio laikraščio leidybos itin prisidėjo kunigai P. Abromaitis ir J. Žilinskas.

  • 1895 m. lapkričio 1 d. kunigas J. Žebrys buvo įkūręs meilgai ėjusį „Bostono Lietuvių Laikraštį“, o nuo

  • 1896 m. vasario 27 dienos Waterbury, Cannn jis leido „Rytą“.

  • Nuo 1894 m. balandžio 4 d. iškilus ano meto Amerikos visuomenės veikėjas kunigas A. Burba leido religinį laikraštį su sekmadienio pamokslu ir evangelija, religinio turinio straipsniais - „Valtį“. Išėjo 56 leidinio numeriai. Leidyba nutraukta 1895 m. balandžio 24 d.

  • 1898 m. Shenandoahe pasirodė iki 1903 m. ėjęs kunigo Antano Miluko įkurtas, leidžiamas ir redaguojamas laikraštis „Dirva“. 1903 m. „Dirva buvo sujungta su „Žinyčia“ ir pradėtas leisti naujas leidinys „Dirva-Žinynas“. Tuo pat metu buvo spausdinamos „Dirvos-Žinyno“ knygelės, kurios iš JAV per Sankt Peterburgą patekdavo į Lietuvą ir čia buvo nelegaliai platinamos. Tuo dažnai užsiimdavo Kretingos vienuolyne gyvenę nubausti kunigai.

  • 1896 m. buvo pradėtas leisti Susivienijimo lietuvių Amerikoje laikraštis „Tėvynė“.

  • Liberalai ir laisvamaniai Amerikoje (Baltimorėjė)1896-1898 metais leido „Kardą“, o 1898-1899 metais - „Naują draugiją“.

  • 1901 m. sausio 31 d. Brukline Antanas Milukas katu su kunigu Varnagiriu pradėjo leisti daug kultūros ir istorijos temomis rašiusią keliasdešimt metų leistą „Žvaigždę“.

  • Čikagoje lietuviškos spaudos draudimo metais buvo leidžiamas mėnesinis laikraštis „Želmuo“, kuris leistas tais pačiais metais kaip ir „Aušra“. Laikraščio leidėjas ir redaktorius buvo J. Grinius. Išėjo 4 laikraščio numeriai.

  • 1897 m. J. Grinius Čikagoje išleido „Amerikos Lietuvį“. Laikraštis nebuvo populiarus tarp skaitytojų, todėl išėjo tik trys jo numeriai.

  • 1899 m. sausio 5 d. Čikagoje savaitraštį „Katalikas“ pradėjo leisti kunigas M. Kriaučiūnas. Nuo 1907 m. šį laikraštį perėmė leisti Tanevičia. Pirmojo pasaulinio karo metais laikraštis buvo reorganizuotas į dienraštį. Jo leidyba buvo nutraukta po to, kai į Čikagą spausdinti buvo perkeltas į dienraštį reorganizuotas „Draugas“.

  • 1899 m. J. Laukis leido mėnesinį „Anarchisto“ laikraštį.

  • 1900-aisiais metais Čikagoje buvo leidžiamas laisvamanių laikraštis „Kūrėjas“.

  • Vien 1902 m. JAV buvo leidžiami aštuoni Amerikos lietuvių laikraščiai.

  • 1903 m. Čikagoje buvo leidžiama „Ragana“. Tais pačiais metais A. Lalis ėmėsi leisti „Darbininką“ (jo leidyba buvo nutraukta tais pačiais metais).

  • Nuo 1903 iki 1918 m. Shenandoahe Pa. V. J. Šlekys leido savaitraštį „Darbininkų Viltis“.

  • Leistas ir vienas humoro laikraštis. Tai nuo 1899 m. spausdinta „Linksma Valanda“.

    •