Inž. Antano Macijausko aštuoni ąžuolai

 

A.Macijauskas gimė 1874 m. kovo 18(30) d. Pasvaliečių km., Pabiržės seniūnijoje, karališkų valstiečių šeimoje. Jis šeimoje buvo dešimtas vaikas. Dar būdamas 17 metų jaunuolis, A.Macijauskas savo gimtinėje pasodino 8 ąžuoliukus. Šie šimtamečiai ąžuolai ir dabar yra aukštai iškilę Biržų lygumoje simbolizuodami aštuonias A.Macijausko veiklos sritis.

Pirmoji veiklos sritis - rašytojas, vertėjas ir publicistas. Į šį darbą A.Macijauskas įsijungė dar studijuodamas Peterburgo technologijos institute ir tęsė jį iki pat mirties. Jis parašė ir išvertė per 30 įvairios tematikos knygų, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais, kaip antai: Beržas, A.Adata, A.Agaras, Aguonaitis, A.Geležninkas ir kitais. A.Macijausko knygas pagal tematiką galima suskirstyti į mokslo populiariąją, grožinę (vaikų ir suaugusiųjų), politinę, mokslinę-filologinę literatūrą ir dramatinius veikalus.

A.Macijauskas aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Spaudos draudimo metais slaptai leidžiamuose lietuviškuose laikraščiuose kritikavo Rusijos imperialistinę politiką. Atgavus spaudą, gyveno Rygoje, kur buvo lietuviško laikraščio „Rygos Garsas" (1906 m.) vienas iš steigėjų. Daug rašė Nepriklausomos Lietuvos periodikoje.

Antroji veiklos sritis - lietuviškų knygų leidyba ir jų platinimas. A.Macijauskas, kaip inžinierius-pragmatikas suprato, kad neužtenka parašyti knygą — ją reikia išleisti, platinti, be to, ji turi būti ir skaitoma. Tik taip lietuvių tauta gali išbristi iš tamsos ir prietarų. 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, A.Macijauskas metė valdišką gerai apmokamą darbą Rygos geležinkelių valdyboje ir užsiėmė lietuviškų knygų verslu. Jis įsteigė knygynus Rygoje ir Kaune. Tai buvo vieni pirmųjų lietuviškų knygų leidybos ir platinimo centrų, palikę ryškų pėdsaką XX amž. pradžioje lietuvių kultūros gyvenime.

Trečioji veiklos sritis — politinė veikla ir kova dėl lietuviškos spaudos laisvės. Šioje srityje A.Macijauskas labiausiai išgarsėjo kaip žmogus, įkalęs paskutinį vinį į lietuviškos spaudos draudimo karstą. 1908 m. jis, gyvendamas Peterburge, sudarė ir išleido žemėlapį  lotyniškomis raidėmis „ Žemlapis Lietuviškai-Latviško krašto“  su lietuviškais pavadinimais 2000 egz. tiražu. Praėjus 8 mėnesiams po žemėlapio išleidimo, kai 815 egz. buvo parduoti, Rusijos Spaudos valdybos viršininkas kunigaikštis M.Šachovskojus įsakė žemėlapį konfiskuoti ir sunaikinti. Tada A.Macijauskas, remiamas jauno advokato A.Kaminkos, padavė Rusijos Spaudos valdybos viršininką į Aukščiausiąjį Rusijos imperijos teismą - Senatą, reikalaudamas atlyginti padarytus nuostolius. Ši byla įgavo politinį atgarsį, nes iš esmės tai buvo byla dėl lietuviško rašto uždraudimo neteisėtumo. Po kelerių metų trukusio bylinėjimosi ir apeliacijos, teismo išlaidoms paaukojus beveik visą savo turtą, 1904 m. šią bylą laimėjo A.Macijauskas, o kunigaikš-tis M.Šachovskojus jam sumokėjo 600 rub. už patirtus nuostolius. Tai buvo paskutinis kirtis kovoje dėl lietuviško rašto draudimo panaikinimo.

            Savo politine kova su carizmu išgarsėjęs A.Macijauskas 1905 m. buvo išrinktas delegatu į Didįjį Vilniaus Seimą, pareikalavusį Lietuvai autonomijos iš Rusijos imperijos. Kartu tai buvo Nepriklausomybės preliudija, nors paskelbta  ji  po 13 metų, t.y. 1918 m.