JONAS
KALUŠKEVIČIUS
KNYGNEŠYS JONAS KALUŠKEVIČIUS
Tokiu pat knygnešiu Būdvietyje, kaip Markevičius Punske, buvo jo draugas
Jonas Kaluškevičius. Būdviečio parapijoje ir tolimesnėje apylinkėje nėra
nei vieno senesnio vyro ar moters, kurie būtų nepirkę pas Kaluškevičių
maldaknygę, laikraštį, kalendorių ar šiaip knygą, kurių per 25
knygnešiavimo metus šlubas žmogelis išplatino devynias galybes.
Platindamas literatūrą, nekalbant apie kaimus, aplankydavo plačios
apylinkės miestus ir miestelius - Rudaminą, Lazdijus, Krosną, Simną,
Kalvariją, Liudvinavą, Liubavą, Punską, Seinus, Kalietninką, Smalėnus ir
kitas vietas ir paskleidė maišų maišus draudžiamos literatūros. Sunkus
tai buvo darbas nesveikam žmogui (buvo nulūžęs koją), pilnas pavojų,
persekiojimų ir nuolatinės baimės, bet šios nepalankios aplinkybės
neatgrąsė Kaluškevičiaus nuo kilnaus darbo.
Kaluškevičius gimė 1862 metais [pagal Punsko bažnyčios
metrikų knygas – gimė 1863 metais. Tikrino Benjaminas Kaluškevičius]
Cyrailių kaime, Punsko vlsč. Skaityti rašyti išmokė motina, kuri be to,
rašto mokė ir kitus kaimo vaikus. Nors tėvai turėjo šiek tiek žemės
(apie 26 margus), bet Jonui reikėjo eiti tarnauti, iš pradžių piemenio
pareigose, vėliau pusbernio ir berno. Miške 20 metų vyrui griūdamas
medis nulaužė koją ir taip Kaluškevičius liko šlubas. Vedęs žmoną,
apsigyveno Būdvietyje ir ėmėsi knygnešio ir knygų platintojo darbo.
Pradžioje knygas nešė pėsčias. Tai buvo sunkus darbas, nes šlubam žmogui
knygas reikėdavo gabenti iš Paprūsės į Būdvietį, o tai apie
50 km kelio. Knygas slėpdavo labai gudriai. Sermėgai
užsiūdavo antrą pamušalą, kurį susiūdavo į ilgus (per visą sermėgos
ilgį) ir siaurus tarpus, juos prikišdavo knygų, kurios siekdavo viena
kitą galais, bet viena pro kitą nepraeidavo. Taip išoriniai jos buvo
paslėptos ir nešėjas jautėsi lyg lentomis apsikrovęs. Be to, kadangi
Kaluškevičius buvo šlubas, niekas į jį nekreipė dėmesio ir niekas net
nepamanė, kad to žmogaus nešama draudžiamos knygos. Parnešdavo po 100
didesnių ir mažesnių knygų. Vėliau įsigijo arklį ir vežimėlį, tuomet
knygų gabenimas knygnešio taip nenuvargindavo.
Knygas imdavo Virbalyje iš Danisevičiaus Vinco, Alvite iš
Bradūno, Vilkaviškyje iš Jasinsko, Skaisčių Vasiliausko, Marijampolėje
iš Smolensko, Kalvarijoje iš garsaus Kancieriaus ir iš kitur.
Parsigabentas knygas išvežiodavo atlaidų proga į tolimos ir netolimos
apylinkės miestus ir miestelius ir tokiu būdu turėjo progos ir galimybės
jų daugybę išplatinti.
Knygas gabenti ir platinti jam neblogai sekdavosi, bet vis
dėlto kelis kartus teko nukentėti...............
(ieškokite tęsinio)
Jeigu
sugalvotumėte pakeliauti knygnešio Jono Kaluškevičiaus eitomis vietomis, kur
nusidriektų jūsų maršrutas šiandien? Kokius dar šio krašto knygnešius
žinote?
Žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“ vienas autorių –
Benjaminas Kaluškevičius skiria specialų prizą už rašinį apie Būdviečio
knygnešius ir jų atminimo išsaugojimą. Pasirinktinai galite sudaryti
kelionės dviračiais ar pėsčiomis maršrutą knygnešio Kaluškevičiaus
takais. Laukiame jūsų darbų iki 2010 metų Knygnešio dienos el.p.
bvaidevutis@gmail.com
