Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

JONAS ŠLIŪPAS

MANO TĖVAS—AUŠRININKAS

Jonas Šliūpas buvo labai kontraversinė asmenybė. Dėl to, kad drįso jau prieš šimtą metų ir vėliau sakyti žmonėms tiesą į akis, kad drįso kovoti už lietuviškumą, kad drįso išplėšti juos iš sulenkėjimo pavojaus — apie jį buvo prasimanyta daug nebūtų ir išpūstų mitų. Nors J. Šliūpas savo mąstymu niekuo nesiskyrė nuo tuometinių kitų laisvai galvojančių patriotų — dr. V. Kudirkos, dr. J. Basanavičiaus, dr. S. Girėno-Zauerveino ir kitų — buvo apkaltintas ateizmu. Buvo jis laisvamanis kaip ir V. Kudirka, J. Basanavičius, bet kadangi viešai stojo kovon prieš lenkiškus dvasios skelbėjus, buvo baisiai puolamas. Dar ir šiais laikais jo draugai, lygiai kaip ir jo priešai, bando jį savo tikslams panaudoti, užmiršdami, kad J. Šliūpo gyvenimo didžiausias tikslas buvo ne toji jo laisvamanybė, bet jo bekompromisinė kova už lietuvybę, už lietuviškumą. Tik dabar Amerikoje, kaip ir Lietuvoje pasipylė straipsnių (seselės vienuolės Virginijos Vyteli, kunigų Valatkos ir Burbulio, ir dr. Aleksandros Mauragis), parodančių, kad J. Šliūpas buvęs neleistinai kaltinamas ateizmu.

Kas iš jūsų galėtų pasakyti, kad būtent J. Šliūpui kilo mintis leisti „Aušrą", kad būtent jis sugalvojo šio leidinio pavadinimą, kad būtent jis buvo didžiausiu „Aušros" „stūmėju". Arba: ar žinote, kad J. Šliūpas parašė ir išleido apie 80 knygų, redagavo bent septynis lietuviškus laikraščius (daugelį anais, spaudos draudimo laikais).

Dar mažiau kas iš jūsų galėtų užtikrinti, kad J. Šliūpas buvo pirmasis, kuris parašė Lietuvių literatūros istoriją — („Lietuviszkieji Rasztai ir Rasztininkai") ir ją 1890 metais Tilžėje išleido.

Jis buvo Amerikos lietuvių veikėjas, pirmas ir vienintelis 1917 metais Stokholme viešai Amerikos lietuvių vardu pareiškęs lojalumą Lietuvos Tarybai. Pirmasis Amerikoje pradėjo žadinti lietuviškąjį susipratimą. Jis pirmasis lietuvis diplomatinėje plotmėje, 1918 metais Vašingtone pradėjęs kovą su lenkais, kuri tęsėsi visos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Pirmasis iš tų istorikų, kurie suprato ir viešai paskelbė, kad Krėvos Aktas tai ne sutartis tarp lietuvių ir lenkų, bet vienašališkas Jogailos apžadas.

J. Šliūpas pradėjo propaguoti bendros lietuvių — latvių valstybės idėją. Buvo pirmasis diplomatas atstovavęs nepriklausomą Lietuvą 1918 metais Vašingtone. Londone, vėliau Latvijoje ir Estijoje; pirmasis Tartu mieste pradėjo diplomatinius pasitarimus su Sovietais dėl nepriklausomybės pripažinimo.

Dar norėčiau pridėti ir kitą „pirmasis" — J. Šliūpas buvo pirmasis lietuviškoje spaudoje pavartojęs žodį „knygnešys".

Prieš trejus metus Amerikoje įsteigiau „Aušrininko dr. Jono Šliūpo Archyvą", iki šiol surinkau jau apie 200 istografijų, 1000 straipsnių apie J. Šliūpą.

Vytautas ŠLIŪPAS

Knygnešių krivūlė No 7 (“Ave vita“, 1991.01.18)