KRIUKŲ ĄŽUOLYNAS
Šakių kraštas ypatingai garsėjo atkakliais kovotojais dėl lietuviškosios
spaudos. Šimtai žmonių gabeno knygas iš Prūsijos, kiti platino jas tarp
kraštiečių, o daugeliu atvejų ir nunešdami ar nuveždami jas į kitas,
tolimesnes Lietuvos vietoves, net į Rytų Lietuvą ar palatvės sritis.
Ypač šiame kovos bare pasidarbavo kun. Martynas Sederevičius kartu su
savo pagalbininkais, spaudos darbuotojas, bibliografas Juozas
Angrabaitis, gydytojas, publicistas Juozas Bagdonas, knygininkas
Antanas Baltrušaitis, tautinio judėjimo dalyvis Motiejus Baltūsis,
knygnešių organizatorius kun. Pranciškus Būčys, mokytojas ir švietėjas
Antanas Daniliauskas, muzikas Antanas Gudaitis, kalbininkas prof. Jonas
Jablonskis, knygrišys Pranas Kriaučiūnas, literatas Juozas Pavalkis,
zakristijonas Pranas Pučiliauskas, kultūros darbuotojas, literatas
Kostas Stiklius, knygnešių organizatorius Juozas Urbaitis ir kiti.
Nemažą indėlį į šį kilnų knygnešystės darbą yra įnešę ir Kriūkų krašto
knygnešiai. Per tuos 40 spaudos draudimo metų čia yra gimę, gyvenę ar
dirbę 25 draudžiamosios spaudos platintojai. Tai įvairių profesijų
žmonės, daugiausia to krašto ūkininkai, ne kartą sėdėję po keletą
savaičių ar mėnesių Kriūkų areštinėje ar ilgesnį laiką Kalvarijos,
Kauno bei Peterburgo kalėjimuose. Tarp mūsų valsčiaus knygnešių yra buvę
ir keturi kunigai. Jie visi buvo atkelti į šio krašto bažnyčias iš kitų
parapijų ir čia ilgiau ar trumpiau darbavosi sielovados baruose. Šio
krašto knygnešiais yra buvę mokytojai, teisininkai, spaudos darbuotojai,
medikai, amatininkai ir net bežemiai, padieniai darbininkai. Tarp Kriūkų
krašto knygnešių yra ir dvi moterys.
Pateikiame pilną knygnešių sąrašą. Visiems jiems 2006 m. balandžio 21
dieną pasodinti vardiniai ąžuolai. Tegul šis knygnešių ąžuolynas primins
mums ir ateities kartoms čia įamžintų tautos didvyrių darbus, paaukotus
kovai dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Kriukų seniūnijos (valsčiaus) KNYGNEŠIAI
1. Kazys BaLandis s.
Izidoriaus, ūkininkas, gyveno Leoniškių kaime.
2. Karolis Bedarfas s.
Karolio. Iš Seredžiaus buvo persikėlęs gyventi į Kriūkus.
3. Motiejus Bundza (1848-1931), ūkininkas, gimė ir gyveno Liepalotėlių kaime. Draudžiamas
knygas platino 28 metus.
4. Antanas Česnavičius (1862-1944) ūkininkas, gyveno Puidokų kaime.
5. Jonas Dumčaitis s.
Stasio, gimė 1872 m., ūkio darbininkas, gyveno Tervydonių kaime.
6. Petras DumČius (1858-1933) mokytojas, švietėjas, gimė ir gyveno Eiciūnų kaime.
Palaidotas Paežerėlių kapinėse
7. Motiejus Juozapavičius (1848-1931) kunigas kapelionas. Paskutiniuosius penkerius metus gyveno
Misiūnuose. Palaidotas Ilguvos kapinėse.
8. Pranas Kasperavičius,
ūkininkas, kurį laiką gyveno Paežerėliuose. Jam 1933 m. paskirta
valstybinė knygnešio pensija.
9. Antanas Kriaučiūnas s.
Simono, teisininkas, gimė ir augo Liepalotėlių kaime. Mirė Lenkijoje
1900 m. Tvorkų ligoninėje.
10. Jonas Kriaučiūnas s.
Simono (1864-1941) spaudos darbuotojas, gimė ir augo Liepalotėlių kaime.
Jam 1935 m. paskirta valstybinė knygnešio pensija. Palaidotas Ilguvoje.
11. Juozas Lebedinskas s.
Antano, ūkininkas, gyveno Sutkiškių kaime. 1904 m. įkliuvo pasienyje.
12. Juozas Marma
(1837-1913) kunigas. Septynerius metus gyveno ir dirbo klebonu Žemojoje
Panemunėje. Mirė Griškabūdyje.
13. Jonas MinkeviČius s.
Antano, gimė 1840 m. ūkininkas, gyveno Sukėnų kaime. 1902 m. sėdėjo
Kalvarijos kalėjime.
14. Antanas Mockaitis s.
Augustino (1844-1933) ūkio
darbininkas, vėliau elgeta. Keletą kartų buvo areštuotas.
1895 m. suimtas Žemojoje
Panemunėje. Jam 1929 m.
paskirta knygnešio pensija.
15. Agota Motiejaitytė.
Knygas iš Naumiesčio nešdavo į Šakius, Kauną ir kitur. Kurį laiką gyveno
Kriūkuose.
16.
Jonas Paukštys s.
Motiejaus, gimė 1864 m.,
ūkininkas, gyveno Leoniškių kaime, buvo suimtas. Jam
1929 m. paskirta knygnešio
pensija.
17.
Bronius Pavlakis s. Juozo
(1858-1918) gimė Zygmantiškės kaime, gydytojas. Buvo kaltinamas
„Sietyno" byloje. Mirė per I
pasaulinį karą Kislovodske
18.
Jurgis Pranaitis s.
Motiejaus, gimė 1836 m.
Puniškių kaime, ūkininkas, 1896
m. sėdėjo Kriūkų valsčiaus daboklėje
19.
Jonas Rimokaitis s. Jono,
ūkininkas, gyveno Tervydonių kaime. Einant per sieną
1899 m. iš jo buvo atimta maldaknygė
20.
Pranas Rudminas s.
Jurgio (1866-1945), gimė
Pypliškės kaime, mažažemis ūkininkas, amatininkas, gyveno Svirgalų
kaime. Sėdėjo Kriūkų areštinėje
21.
Kotryna Rudminienė d.
Baltraus, gimė 1867 m. Pr.
Rudmino žmona, gyveno Svirgalų kaime,
1901 m. sėdėjo Kriūkų
areštinėje
22.
Simonas Skinkys (1842-1937),
kunigas, tautosakos rinkėjas. Nuo
1888 m. iki mirties gyveno
Žemojoje Panemunėje.
23. Juozas Skinkys (1870-1943),
kunigas,
poetas, publicistas. Nuo 1909
m. iki mirties gyveno Žemojoje Panemunėje.
24. Motiejus Urbaitis
s. Mikalojaus,
gimė apie 1821 m.,
ūkininkas, gyveno Šukėtų kaime. Po kratos
1887 m. buvo pasodintas į
Kriūkų areštinę.
25. Juozas Žibutis s.
Motiejaus, gimė apie 1850
m., ūkininkas, gyveno Piesčių kaime.
1896 m. kalintas už
lietuvišką spaudą.
Spaudai parengė Albinas Vaičiūnas
Jeigu tarp čia išvardintų knygnešių pavardžių randate ir savo genties
pavardę, kokį jausmą patiriate? Ar esate gilinęsi į savo šeimos genealogiją,
ar tai skatinama mokykloje? Parašiusiems apie savo gentainį knygnešį ar
daraktorių ir apie knygnešio genties tradicijas, Vilniaus zanavykų bendrija
skiria knyginį prizą. Laukiame iki 2010 metų Knygnešio dienos.
Vytauto Ylevičiaus nuotrauka
Paminklas Knygnešiui P. Rudminui prie jo namo Geidžiūnų k. Šakių raj. Autorius Andrius Bieliukas. Nuotraukoje - solistas Danielius Sadauskas