Tarp Mažojoje Lietuvoje, iš dalies ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, spausdinamų lietuviškų knygų, kurias knygnešiai slapta gabeno į Lietuvą, išskirtinis vaidmuo tenka kalendoriams. Kaimo žmogui kalendorius greitai tapo antrąja knyga po maldyno, rašo V.Merkys (Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904. Vilnius,1994). Atsivertus kalendorių, matyti būsimų darbų ir atokvėpių, švenčių seka. ….

Lietuviškieji kalendoriai ypač pasitarnavo formuojant tautinę savimonę, brandinant mintį apie valstybės atkūrimą.

            Pirmieji mūsų kalendoriai atsirado likus mažiau nei porai dešimtmečių iki spau­dos uždraudimo. Tai buvo Lauryno Ivinskio (1810-1881) sudarytas „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846" ir Erdmono Šesnako (1797-1864) „Prūsiszkos Kalendros ant meto 1847". Pirmąjį išleido Adomas Zavadskis Vilniuje, antrąjį - Frydrichas Vilhelmas Horchas Klaipėdoje. Reikšminga, kad abiejų kalendorių au­toriai buvo mokytojai: L. Ivinskis dirbo Rietave ir Joniškėlyje, E. Šesnakas - Tilžėje; jų profesija neabejotinai nulėmė ir kalendorių turinį. Abu leidiniai buvo tęsiami ir spaudos draudimo metais.

1865-1867 metais savo metskaitlius „graždanka" - kirilicos rašmenimis - dar bandė leisti L. Ivinskis. Tačiau netrukus, plintant knygnešystei, atsisakė šio kolabo­ravimo ir visas pastangas sutelkė leidybai Mažojoje Lietuvoje bei žygiams gauti oficialų

leidimą Peterburge. Pirmasis L. Ivinskio kalendorius lotyniškais rašmenimis pasirodė 1868 metų pabaigoje, tačiau pakeistu pavadinimu: „Kalendorius katalikų...". Kuklutis tai buvo leidinukas - teturėjo 24 puslapius, išleistas tik 1000 egzempliorių tiražu. Leidimo vieta nenurodyta, manoma, kad kalendorius buvo išspausdintas Tilžėje. Jame po kalendariumo įdėti „priduraj": keletas didaktinių vaizdelių, S. Valiūno poema „Ant marių kranto guli Palangos miestelis", gydomųjų žolių receptai, priežodžiai. Vis dėlto kasmet leidinys darėsi turiningesnis ir įdomesnis: į 1873 metų kalendorių jau įdėta apysakaičių,  o dar vėliau skaitytojas rasdavo eilėraščių, dainų pasakojimų ir šventų giesmių.

1877 metais į kalendoriaus pavadinimą sugrįžo paantraštė „Metskajtlus ukiszkasis", pabrėžiant jo tęstinumą. Kartu grįžo ir tradiciniai L. Ivinskio skyreliai apie žmonių gydymą bei „Datyrimaj" - orų spėjimas pagal gamtos reiškinius. Tąsyk kalendoriaus apimtis buvo 48 puslapiai, tiražas - 8000 egzempliorių.

Nuo 1876 metų metskaitliuose L. Ivinskis pradėjo daugiau publikuoti M. Valančiaus didaktinės prozos iš „Paaugusių žmonių knygelės", „Pasakojimo Antano tretininko", „Vaikų knygelės".

Vieneriems metams, 1878-iesiems, tarpininkaujant kunigaikščiui I. Oginskiui, L. Ivinskiui pavyko gauti leidimą kalendorių lotyniškais rašmenimis išleisti ir Peterburge.

Graždankinius" kalendorius iki 1876 metų leido surusėjęs totorius Jonas Krečinskis, vis daugiau lietuvių autorių straipsnių keisdamas vertimais iš rusų kalbos. Tačiau tokių kalendorių niekas nenorėjo pirkti. Kad ir rizikuodami pakliūti žandarams, žmonės pirko tik „lietuviškai" rašytus.

Didelė dalis kalendorių, spausdinamų Mažojoje Lietuvoje, knygnešių užsakymu buvo renkami lotynišku, nebe gotišku šriftu. Katalikiškųjų leidyba ir platinimu rūpinosi pats Žemaičių vyskupas M. Valančius. Tilžėje jis turėjo gerą pagalbininką kunigą Joną Zabermaną (1815-1900).

Keliaudavo knygelės „iš Prūsų" į atkampiausius Lietuvos kaimus paslėptos užantyje, kelionmaišio dugne, po vežimo pasoste...

            Tuo pat metu kaip ir L.Ivinskio „metskaitliai“ 1879-1893 metais (su pertraukomis) dar buvo leidžiamas beveik analogiško turinio „Lietuwiszkas kalendorius“. Tituliniame puslapyje nurodyta, kad jį spausdina J.Zavadskis Vilniuje su cenzūros leidimu. Manoma, kad vis dėlto ir šio kalendoriaus leidėjai buvo tas pats J.Zabermanas ir talkininkai, o spaustuvininkai – tilžiškiai. Gi pramanyta metrika – kontrafakcija – caro žandarams mulkinti.. Šiame kalendoriuje skelbta daug M.Valančiaus prozos („Antano tretininko pasakojimai“ ir kt.), taip pat medžiagos iš ankstesniųjų, ikidraudiminio meto L.Ivinskio kalendorių. Paskutiniame numeryje – protingas raginimas lietuviams: „Vyrai, užsiimkite amatais ir prekyste“.