JURGIS MAČIULIS
Knygnešys grįžta namo po
90
metų
Aistė
Stankevičienė
Kunigas Jurgis Mačiulis gimė 1863 m. Kalviuose, Veliuonos parapijoje.
Baigė Vilniaus kunigų seminariją ir pradėjo tarnauti vikaru Šv. Rapolo
bažnyčioje. Carinio rusifikavimo ir spaudos draudimo laikais šioje
bažnyčioje sakė lietuviškus pamokslus, iš tėviškės parsiveždavo
lietuviškos spaudos, maldaknygių, kurias platino arp parapijiečių. Už
šią veiklą iš Šv. Rapolo buvo išsiųstas į Bernardinų bažnyčią, bet ir
čia nenuleido rankų. Tada jį išsiuntė į Gudiją, kur irgi teko keliauti
iš vienos parapijos į kitą: dirbo Lučajuje, Strūnaityje, Germaniškėse,
buvo Dysnos parapijos, vėliau - Švenčionių klebonas ir dekanas. Dėl
stačiatikių priėmimo į katalikus Vilniaus apygardos teisme klebonui
buvo iškelta byla, tačiau jis buvo išteisintas. Tračiūnų ir Rinkėjų
kaimuose įsteigė slaptas lietuviškas mokyklas, už tai caro valdžios
persekiotas ir perkeltas į Zadijevo parapiją. Toks įtemptas gyvenimas,
matyt, palaužė sveikatą. Pakirstas džiovos, 1915 m. mirė būdamas
52-iejų. Kunigą palaidojo Zadijevo bažnyčios šventoriuje.
Nebaigtas reikalas
Vilnietė Eugenija Mačiulienė pasakoja, kad apie šį kunigą išgirdo iš
savo velionio vyro Jono Mačiulio, kuriam jis buvo dėdė. Maždaug prieš 20
metų vyras apvažiavo visas parapijas, kuriose dirbo šviesuolis kunigas.
Per Zadijevo kaaimą karo metu ėjo frontas, vokiečiai subombardavo
bažnyčią.
Tai, kas iš jos liko, buvo nugriauta sovietiniais laikais, nes trukdė
reaktyvinių lėktuvų bandymams. Vietos gyventojai parodė, kur palaidotas
kunigas. Jonas Mačiulis baltarusiams tuomet paliko savo adresą, žadėjo
grįžti ir restauruoti aplūžusį paminklą. Tačiau šeimos atlyginimai buvo
nedideli, ketinimai atidėti. E. Mačiulienė jaučia kaltę, kad anuomet
neragino vyro baigti tvarkyti šį reikalą - sovietiniais laikais į
Baltarusiją važinėta laisvai. O šiandien tenka susidurti su daugybe
kliūčių - tuo įsitikino kilus sumanymui perkelti kunigo palaikus į
Lietuvą.
Atgal Baltarusijon
Po daugelio metų našlė E. Mačiulienė sulaukė netikėto skambučio. Ją
surado moteris, kurios motina gyveno aname Baltarusijos kaime ir
pasakojo, kad vilniečių šeimai rašė net keletą kartų. Tačiau laiškai jų
nepasiekė, nes Mačiuliai buvo persikėlę gyventi kitur. Ponią Eugeniją
baltarusiai pakvietė atvykti į vietos skulptoriaus restauruoto paminklo
kunigui šventinimą. Toji kelionė padarė didžiulį įspūdį. Tiesa, kaimas
dabar sunykęs, kapas - jau dykynėje, apžėlusioje krūmynais. Buvo
Vėlinės. Lietuvius labai šiltai sutiko gal šimtas žmonių, paprastos
kaimo moterėlės kapą apipynė lapeliais,
šakelėmis. Žmogelis, nušienavęs teritoriją aplink kapą, kaip vaikas
džiaugėsi, bučiavo, glostė už darbą dovanotą dolerį.
Pavykęs sumanymas
Supratusi, kad kunigo kapo nuolat negalės prižiūrėti, E. Mačiulienė
pradėjo brandinti mintį perkelti palaikus į Lietuvą. Sumanymui pritarė
ir vyskupas Juozas Tunaitis, ieškodamas archyvinės medžiagos,
organizuodamas kelionę daug prisidėjo kunigas Medardas Čeponis.
Archyvuose ilgai nepavyko rasti dokumento, patvirtinančio, kad kunigas
miręs. Ieškant reikalingų popierių sugaišta nemažai laiko, kol buvo
gautas baltarusių sutikimas perlaidoti. Parvežti palaikų į maždaug 35 km
nuo Lietuvos nutolusį Zadijevą E. Mačiulienė vyko kartu su keletu
kunigų ir Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos laidojimo paslaugų
centro direktoriumi Justu Augustinavičiumi. Kaulelius surinko į medinį
karstelį, kurį cinkuotoje dėžėje į Lietuvą atgabeno laidojimo paslaugų
centro autobusiukas.
Šiemet, dar prieš įsisiautėjant vasarai, kunigo J. Mačiulio palaikai
pagarbiai perlaidoti Vilniaus Jeruzalėje - Šv. Kryžiaus parapijos
kapinėse, kur pagal susiklosčiusią tradiciją laidojami visi kunigai.
Palaikų perlaidojimą parėmė bažnyčia ir kunigijos atstovai, antkapinį
akmenį padovanojo kunigo J. Mačiulio giminaitis Vytautas Mackevičius.
Iš:
“Laikas”,
2005 Nr.34
Palaikų perlaidojimas - retas įvykis. Kasmet Lietuvoje būdavo 3-4 tokie
atvejai, o šiemet-kol kas vienintelis, išskirtinis: artimųjų pastangomis iš
Baltarusijos pervežti ir Lietuvoje perlaidoti lietuvybei nusipelniusio
kunigo knygnešio Jurgio Mačiulio palaikai. Pagalvokite, kodėl šis
jaunas kunigas buvo persekiojamas ir ištremtas į Gudiją ne caro, o bažnyčios
valdžios? Kurie tai buvo metai?
Klausimai pastabiems skaitytojams:
-
Iš
kur ir kuriais metais knygnešio – kunigo palaikai grįžo į Lietuvą?
-
Nustatykite ankstesnį vietovės pavadinimą iš kitų publikacijų apie
Mačiulį.
-
Raskite patvirtinimą, kad vietos gyventojai gerbė Mačiulio atminimą.
-
Iš kitų publikacijų nustatykite, kas atveždavo kunigui į Gudiją
lietuviškų maldaknygių.