Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

MATAS DABRILA

Kunigo vaidmuo spaudos draudimo metais

Kazys MISIUS

Caro valdžia, įvedusi rusiškas raides lietuviškiems raštams ir uždraudusi šiems leidiniams lotynišką bei gotišką šriftą, siekė kuo greičiau surusinti kraštą ir primesti imperijoje vyraujančią religiją - stačiatikybę. —Kada per 1863 metų sukilimą buvo trypiama bei niokojama Lietuva, kada, sukilimui pralaimėjus, apie trečdalis Žemaičių vyskupijos kunigų buvo ištremti į Sibirą, nužudyti ar kitaip represuoti, kada dauguma krašto elito - bajorijos gėdijosi protėvių kalbos, atrodė, jog nebus kam pasipriešinti valdžios užmačioms. Tikėta, kad už baudžiavos panaikinimą valstiečiai rusams jaus dėkingumą ir nesipriešins jų siekiams. Iš pradžių negausi lietuvių inteligentija sutriko, kai kurie iš jų net bendradarbiavo, pritaikant rusų raides lietuvių kalbos garsams reikšti.

Nuo 1863 metų uždraudžiamos parapinės mokyklos. O daugumoje jų Žemaičių vyskupijoje buvo mokoma ir lietuviškai. Valdžios išlaikomose mokyklose viskas buvo dėstoma rusiškai. Joms buvo skirta svarbi lietuvių rusinimo misija. Išskyrus Užnemunę, lietuviai katalikai negalėjo dirbti mokytojais.

1867 metais, negavęs valdžios leidimo perspausdinti anksčiau cenzūros aprobuotą maldaknygę, Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius imasi nelegalios veiklos. Jis organizavo lietuviškų knygų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje, jų gabenimą per sieną ir platinimą plačioje Žemaičių vyskupijos teritorijoje. Buvo suburta knygnešių organizacija.

Kilus pirmajai knygnešystės bylai, skaudžiai nukentėjo ir kunigai. 1871 metais kunigai Antanas Brundza, Motiejus Kaziliauskas, Pranas Straupas ištremti į Archangelsko, Vincas Norvaiša - į Tomsko, Pranas Butkevičius - į Tobolsko, Kazys Eitutavičius - į Viatkos guberniją. Kunigai Vincas Butvydas, Vitalis Dembskis ir Pranas Grigaliūnavičius perkelti į Vilniaus vyskupiją, jiems paskirta dvasinės vyresnybės bei policijos priežiūra.

Nors M. Valančiaus knygnešių organizacija buvo likviduota, nors sustiprinta sienos apsauga, bet knygnešių takai į Mažąją Lietuvą nebeužžėlė.

Lietuviškoms valdinėms religinėms knygoms rusų raidėmis buvo paskirta stačiatikių dvasinė cenzūra. Todėl vysk. M. Valančius, o vėliau ir Mečislovas Paliulionis negalėjo leisti katalikams naudotis religinėmis knygomis, kurių spausdinimui vadovavo stačiatikių dvasininkai.

Turėdami didžiulę įtaką liaudžiai, kunigai organizavo rusų raidėmis spausdintų lietuviškų knygų boikotą. Tokių leidinių lietuviai nepirko, o mokytojų dovanotas mokiniams, parnešus namo, tėvai dažniausia sudegindavo. Religiniam ir tautiniam engimui skirti leidiniai neteko prasmės.

............... (ieškokite tęsinio)