RAGUVOS KNYGNEŠIAMS

 

  

 

            Račiūga (Račiukas) Stasys, gimęs apie 1841 m., valstietis, gyv. Jačiūnų kaime Raguvos valsčiuje, grytelninkas.

            1868 m. rudenį Kaune susipažino su M.Valančiaus liokajumi Jonu. M.Valančiaus prašomas nuvežė garlaiviu į Tilžę ir J.Zabermanui perdavė 1000 rublių ir laišką. Paskui ne kartą važinėjo į Žygaičius, pas V.Norvaišą, jam perdavinėjo Valančiaus siųstus pinigus, laiškus, atgal gabeno knygas. S.Račiūga lietuviškų knygų ėmė iš liokajaus Jono ir jų išplatino daugiau kaip už 500 rb.

            1871.I.17 S.Račiūga buvo suimtas ir atvežtas į Vilniaus citadelės pastatą Nr.14. Vilniaus generalgubernatoriaus įsakymu buvo ištremtas į Tomsko guberniją. 1879 m. jis prašė Kauno gubernatorių leisti laikinai grįžti namo turto reikalų sutvarkyti, nes mirdamas brolis Jačiūnuose paliko pusę žemės.

            S.Račiūga mirė apie 1900 m.

                                         

        Iš: V.Merkys. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904,  Vilnius, 1994

           

Ką žinote apie Raguvą?

 

Br.Kviklio žinyne „Mūsų Lietuva“  Raguva aprašyta kaip viena seniausiai apgyvendintų vietovių: archeologiniai radiniai patvirtina žmones čia gyvenus III a. po Kristaus ir vėliau.

            Raguvos vardas sietinas su senovės pagonių šventyklomis, o XIX a. pirmoje pusėje archeologas E.Tiškevičius čia, ant Nevėžio kranto, aptikęs akmenį 1.3 m.ilgio, 0,72 m.pločio ir 0,43 m. aukščio, žmonių vadinamą ŽALČIU, su jame iškaltais trimis žalčiais. Tiškevičius šį paminklą nupiešė, aprašė ir laikė senosios lietuvių tikybos šventenybe. Vėliau šis akmuo nežinia kur dingo. Lyg buvo perkeltyas į Kėdainius ir tolesnis jo likimas nežinomas.

            Raguvą palietė 1831 m. sukilimas, po jo bažnyčia kuirį laiką buvusi uždaryta. Rusų valdžia atkėlė čia rusų kolonistų. 1863 m. sukilime Ukmergės apskrities sukilėlių kariuomenė, vadovaujama Z.Sierakauskio, Raguvos miškuose susikovė su stambiu rusų kariniu daliniu. Mūšis buvęs labai smarkus. Sukilėliai, turėdami tris lauko patrankas, atmušė visus rusų puolimus ir privertė juos pasitraukti. Mūšyje ypač pasižymėjo A.Mackevičiaus dalgininkai.

            Tautinis lietuvių atgimimas čia pasireiškė gana anksti. Spaudos draudimo laikais buvo uoliai platinamos lietuviškos knygos, veikė knygnešiai. 1896 m. kun Domarkas už lietuviškų raštų platinimą buvo rusų valdžios suimtas, uždarytas į Kretingos vienuolyną, vėliau 5 metams ištremtas.  

                       

   Iš: Br.Kviklys. Mūsų Lietuva, t.II, Bostonas, 1965  (fotografuotinis leidimas, Vilnius, 1991)