Saločių Knygnešiams

 

SALOČIŲ KNYGNEŠIAMS
 
 
 
Steponas PAVILONIS
     (1862 – 1937)
Steponas Pavilonis (Pavilionis) gimė Biržų apskr., Saločių valsčiuje, Grypkelių kaime (dabar Pasvalio rajonas).
1892 m. susipažinęs su Jurgiu Bieliniu, jo paskatintas ėmė platinti draudžiamas liet. knygas ir laikraščius. Knygas pirkdavo iš Kazio Gumbelevičiaus ir platino apylinkėse. S.Pavilonis su J.Bieliniu (vadinamu Bieliaku) važiuodavo į Vaškų, Linkuvos, Joniškėlio, Klovainių, Smilgių, Pušaloto, Pumpėnų ir kitas tų laikų Panevėžio apskrities parapijų, padėdavo jam platinti spaudą.
Apie tai rašo A.Paškevičius (P.Rusecko „Knygnešio“ II tome, 1928,  psl.142)
            S.Pavilonio duktė Bronislava Zakrienė (gim.1919 m.) pasakoja: „ Tėvas turėjo 3 ha žemės. Mūsų buvo trys broliai – Juozas, Leonas, Antanas. Ir buvome penkios seserys – Marytė, Onytė, Elžbieta (visos trys užaugusios mirė plaučių uždegimu), Agota ir aš.
            Tėvas Steponas buvo labai gabus meistras: šaltkalvis, kalvis,visokias mašinas žmonėms taisė. Pats pasistatė trobesius su žmona, mūsų motina. Pastatė didelę kūtę (tvartą) su grindimis prie kelio Grypkeliuose.
Knygas platino daugiausia su Jurgiu Bieliniu, artimai draugavo su Antanu Poška (didžiuoju keliautoju – red.), kurio tėvas taip pat rišdavo ir platindavo knygas. Tėvas slėpdavo knygas vėjiniame malūne Grypkeliuose. Malūnas buvo mano tėvo pasitaisytas. Dar slėpdavo aviliuose“.
Knygnešys palaidotas Saločių kapinėse (naujosiose, bet jos sujungtos su senosiomis). Einant pro vartus pagal sargo namelį iki posūkio, sukti į kairę ir eiti iki šulinio; praėjus šulinį, iš kairės tako pusės netoli kapas; paminkle yra įrašas „knygnešys“.
Šeima kaip relikviją saugo P.Rusecko knygos „Knygnešys“ I ir II tomus. Ten aprašytas ir knygnešys Steponas Pavilonis.
Išlikusi paties knygnešio padaryta  medinė kėdė ir metalinė laikrodžio švytuoklė (švytuoklė buvo atsiųsta Knygnešio draugijai,  perduota Ustronės knygnešystės muziejui – red.)
                                    
                                    Medžiagą surinko Saločių vid.mokyklos mokytojos
                                             Joana Simanavičienė ir Aleksandra Imbrasienė, 1989 m.
        Paminklas Saločių knygnešiams primena pilkuosius mūsų kalbos didvyrius. Kas dar pagerbtas šiuo paminklu?
        KVIETIMAS KRAŠTOTYRINĖN TALKON:  P.Rusecko knygoje ir šiame straipsnelyje rasite daug vietovių, kurias pasiekdavo Saločių knygnešiai. Parenkite kelionės po knygnešių vietas maršrutą su aprašymu –apie slėptuves, susitikimų vietas, žandarų gaudynes ir bausmes. Už įdomius aprašymus Knygnešio draugija skirs knyginius prizus. Laukiame iki 2010 metų Knygnešio dienos.
    El.p. irkubi@gmail.com