ŠIUPYLIŲ KNYGNEŠIAMS
Mano senelis Augustinas Baranauskas savo gyvenimą skyrė Lietuvai,
lietuviškam žodžiui. Apie jį ir noriu plačiau papasakoti. Rašydama
rėmiausi savo motinos Ir tetų pasakojimais.
AMŽINAS TREMTINYS
Maras... maras... Nuo jo bėgdami iš Prūsijos į Lietuvą atklydo
Augustino Baranausko senoliai. Atklydo Ir pasiliko kaip daugelis
ano meto pabėgėlių.
Augustino senelė (tėvo motina) buvo valdinga moteris. Išgyveno 108
metus. Rūkė pypkę. Mėgo išgerti. Ji pagimdė 24 vaikus. Visos
dukterys ir dalis sūnų mirė. Išaugo tik trys. Senelė su savo
suaugusiais sūnumis kartais Ir per naktį kortomis pliekdavo. Šeima
buvo Liuterio pasekėja. Vėliau du sūnūs perėjo į katalikybę.
Sūnus Jurgis Baranauskas buvo vargonininkas. Mėgdavęs išgerti. Jo
žmona, labai pamaldi moterėlė, kiekvieną kapeikėlę nešdavo kunigui.
Jų vienintelis sūnus Augustinas gimė 1861 metų rugpjūčio 11 dieną
Šiupyliuose. Kas mokė, auklėjo mažąjį Augustiną? Motina mokė jį
poterių, kiek paaugusį pasiuntė kunigui bažnyčioje patarnauti.
Vaikas važiuodavo su kunigu Ir prie mirusio ar ligonio. Baisiausia
jam būdavo šaltoje bažnyčioje laukti kunigo. Nors ir šventa vieta,
bet Augustlnėliui atrodė, kad tuoj tuoj velnias jį pačiups. Mažą
vaiko širdelę slėgė sunkios nuodėmės: radęs nesaugiai padėtą
kapeikėlę, pasisavindavo, Juk ir mama girto tėtušio kišenes
patikrindavo, gal ne viską pragėrė, o išsimiegojęs bene atsimins,
kiek pragėrė, kiek pametė... Augustinas matė, kaip mama slepia
surastus pinigus, girdėdavo namuose dėl pražuvusių pinigų kilusius
barnius.
Motina svajojo išleisti sūnų į kunigus. Ji ir vardą didelio šventojo
parinko, kad tik sūnus taptų bažnyčios daktaru. Sužinojusi apie
sūnaus išdaigas, ji verkė ir meldėsi, o tėvas nepagailėjo sūnelio
Ir gerokai diržu kailį nušniojo. Po to bet koks noras svetimam gerui
pražuvo.
Netapo Augustinas bažnyčios daktaru-kunlgu, kaip to norėjo mama,
tačiau bažnyčios felčeriu, kaip jis pats sakė, pasidarė. Vegerių
vargonininkas išmokė jį vargonuoti. Mokėsi jis Ir pas Dripą Visockį
Joniškyje. Augustinas vargonavo Šiupyliuose, Senojoje Žagarėje,
Žarėnuose, Vegeriuose. Anksti įsitraukė į lietuviškos spaudos
platinimą. Be to, pajuokdavo, kritikuodavo davatkas, kunigų
lėbavimą, todėl buvo pravardžiuojamas ciciliku. Kol Senojoje
Žagarėje klebonavo kunigas Burba, Baranauskui buvo gera. Naujosios
Žagarės kunigas Čyžas save laikė lenku, puldinėdavo jį per
pamokslus ir šiaip sueidamas su žmonėmis. Jo skundų neapsikęsdamas,
kunigas Burba Išvažiavo į Ameriką. Neteko Baranauskas užtarėjo.
Kvietėsi Burba savo vargonininką į Ameriką, tačiau Augustinas jau
buvo vedęs Emiliją Moscickaitę, o ji nesutiko išvažiuoti.
..................(ieškokite tęsinio)
Spausdiname knygnešio ir daraktoriaus Augustino Baranausko vaikaitės
Živilės Adomaitienės rašinį, kviesdami pagalvoti, kodėl jis save vadino
„amžinuoju tremtiniu“. Jūsų laukia knygnešio provaikaitės, rašytojos
Gintarės Adomaitytės prizai už rašinį apie A.Baranausko veiklą.
Kvietimas galioja iki 2010 metų Knygnešio dienos. El.p.
adomaitytegintare@gmail.com
Juliaus Vaupšo nuotrauka