Šiupylių Knygnešiams

 

 
ŠIUPYLIŲ KNYGNEŠIAMS
 
 
  
     
 
 
 
 
Mano senelis Augustinas Baranauskas savo gyvenimą skyrė Lietuvai, lietuviškam žodžiui. Apie jį ir noriu plačiau papasakoti. Rašydama rėmiausi savo motinos Ir tetų pasakojimais.
 
AMŽINAS TREMTINYS
Maras... maras... Nuo jo bėgdami iš Prūsijos į Lietuvą atklydo Augustino Baranausko seno­liai. Atklydo Ir pasiliko kaip daugelis ano meto pabėgėlių.
Augustino senelė (tėvo motina) buvo val­dinga moteris. Išgyveno 108 metus. Rūkė pypkę. Mėgo išgerti. Ji pagimdė 24 vaikus. Visos dukterys ir dalis sūnų mirė. Išaugo tik trys. Senelė su savo suaugusiais sūnumis kartais Ir per naktį kortomis pliekdavo. Šeima buvo Liuterio pasekėja. Vėliau du sūnūs perėjo į katalikybę.
Sūnus Jurgis Baranauskas buvo vargoni­ninkas. Mėgdavęs išgerti. Jo žmona, labai pamaldi moterėlė, kiekvieną kapeikėlę nešdavo kunigui. Jų vienintelis sūnus Augustinas gimė 1861 metų rugpjūčio 11 dieną Šiupyliuose. Kas mokė, auklėjo mažąjį Augustiną? Motina mokė jį poterių, kiek paaugusį pasiuntė kunigui bažnyčioje patarnauti. Vaikas važiuodavo su kunigu Ir prie mirusio ar ligonio. Baisiausia jam būdavo šaltoje bažnyčioje laukti kunigo. Nors ir šventa vieta, bet Augustlnėliui atrodė, kad tuoj tuoj velnias jį pačiups. Mažą vaiko širdelę slėgė sunkios nuodėmės: radęs nesaugiai padėtą kapeikėlę, pasisavindavo, Juk ir mama girto tėtušio kišenes patikrindavo, gal ne viską pragėrė, o išsimiegojęs bene atsi­mins, kiek pragėrė, kiek pametė... Augustinas matė, kaip mama slepia surastus pinigus, girdėdavo namuose dėl pražuvusių pinigų kilusius barnius.
Motina svajojo išleisti sūnų į kunigus. Ji ir vardą didelio šventojo parinko, kad tik sūnus taptų bažnyčios daktaru. Sužinojusi apie sūnaus išdaigas, ji verkė ir meldėsi, o tėvas nepa­gailėjo sūnelio Ir gerokai diržu kailį nušniojo. Po to bet koks noras svetimam gerui pražuvo.
Netapo Augustinas bažnyčios daktaru-kunlgu, kaip to norėjo mama, tačiau bažny­čios felčeriu, kaip jis pats sakė, pasidarė. Vegerių vargonininkas išmokė jį vargonuoti. Mokėsi jis Ir pas Dripą Visockį Joniškyje. Augustinas vargonavo Šiupyliuose, Senojoje Žagarėje, Žarėnuose, Vegeriuose. Anksti įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą. Be to, pajuokdavo, kritikuodavo davatkas, kunigų lėbavimą, todėl buvo pravardžiuojamas ciciliku. Kol Senojoje Žagarėje klebonavo kunigas Bur­ba, Baranauskui buvo gera. Naujosios Žaga­rės kunigas Čyžas save laikė lenku, puldi­nėdavo jį  per pamokslus ir šiaip sueidamas su žmonėmis. Jo skundų neapsikęsdamas, kuni­gas Burba Išvažiavo į Ameriką. Neteko Bara­nauskas užtarėjo. Kvietėsi Burba savo vargo­nininką į Ameriką, tačiau Augustinas jau buvo vedęs Emiliją Moscickaitę, o ji nesutiko išvažiuoti.
..................(ieškokite tęsinio)
Spausdiname knygnešio ir daraktoriaus Augustino Baranausko vaikaitės Živilės Adomaitienės rašinį, kviesdami pagalvoti, kodėl jis save vadino „amžinuoju tremtiniu“. Jūsų laukia knygnešio provaikaitės, rašytojos Gintarės Adomaitytės prizai už rašinį apie A.Baranausko veiklą. Kvietimas galioja iki 2010 metų Knygnešio dienos. El.p. adomaitytegintare@gmail.com
Juliaus Vaupšo nuotrauka