Vincas Kudirka II

 

VINCAS KUDIRKA II
 
DR. VINCO KUDIRKOS TILTAS
 
     Kudirkos Naumiestyje, apglėbęs Šešupę, stovi grakštus gelžbetoninis Dr. Vinco Kudirkos tiltas, kurio istorijos ištakos siekia senus laikus.
     1867 m., atrėžus dalį Marijampolės apskrities, Naumiestis (tuo laiku vadintas Vladislavovu) tapo dar vienos apskrities centru Užnemunėje. Tačiau jo administracinei ir ūkinei veiklai trukdė blogi keliai. Be to, didesnioji apskrities ir parapijos dalis tęsėsi už Šešupės, kuri keldavo gyventojams daug rūpesčių. Pavasariais ji apsemdavo didžiulius plotus – virsdavo Nemunu. Per ledonešį susisiekimas su kitu krantu išvis nutrūkdavo.
     Pirmasis tiltas per Šešupę buvo medinis, pastatytas 1877 – ais. Skaldyti ledus padėdavo dvi eilės lytlaužų. Pirmosios jų ledus pasitikdavo atokiau nuo tilto, antrosios – prie pat tilto.
     1895 m. mieste apsigyvenęs Vincas Kudirka, kamuojamas nepagydomos ligos, dažnai vaikščiodavo per tiltą į Meištų šilelį. Buvusį gražų ir tvirtą tiltą jis matė jau nykstantį, silpnėjantį ... Tokį ir aprašė savo garsioje satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai”.
     Karo metas visada yra tiltų naikinimo metas. O Naumiestis buvo ant didžiųjų valstybių karo kelio. Pirmasis pasaulinis karas. 1914 m. rugsėjo 1 d. rusų kariuomenė, pasitraukdama iš Naumiesčio, istorinį tiltą iš abiejų galų apipylė žibalu ir padegė. Sudegė ir antrosios lytlaužos.
     Antrasis aukštas tiltas, taip pat medinis, buvo vokiečių paskubomis suręstas 1915 m. karo reikalams. Jį statė arčiau pirmųjų lytlaužų. Senoje vietoje statyti trukdė nesudegusios tilto liekanos. Buvo iškastas Šešupės kranto kalnas ir padarytas įvažiavimas į tiltą. Tai buvo prastas, siauras (vienos judėjimo krypties) tiltas. Jo galuose stovėjo sargyba. Po dvejų metų jį nugriovė patys vokiečiai.
     Trečiąjį aukštą medinį – taip pat pastatė vokiečiai 1917 m. Jis buvo platesnis, dviejų eilių judėjimo. Statytas dar karo metu, apdaila neprilygo pirmajam tiltui, tik vaizdas iš tolo buvo nepaprastai gražus. Jo paskutinieji gyvavimo metai yra išlikę vyresniosios kartos atmintyje. Atrodė jau prastai. Važiuojant sunkvežimiams, jis smarkiai drebėdavo. Jam stigo aukščio. Per didžiuosius pavasario potvynius vanduo pasiekdavo viršų. O transporto eismas vis intensyvėjo.
 Ketvirtojo, jau gelžbetoninio, tilto statyba per Šešupę (greta senojo iš vakarų pusės) pradėta 1938 m. gegužės mėnesį, pastačius laikiną žemą tiltą. 1938-ieji buvo jubiliejiniai metai – 20 metų Lietuvos nepriklausomybei. Jį ketinta pavadinti Dr. Vinco Kudirkos vardu, todėl tikėta jo statybą jubiliejiniais metais ir užbaigti. Šio grakštaus tilto projekto autorius greičiausiai buvo inžinierius statybininkas Pranas Morkūnas, 1898 m. baigęs Petrapilio technologijos institutą. 1919 m. grįžęs į Lietuvą, pirmasis šalyje tiltų statyboje panaudojo gelžbetonį. Nors tiltas numatytu laiku buvo pastatytas, bet 1939 metų sausio 23 d. komisija šį tiltą iš rangovo nepriėmė dėl netinkamai atliktų darbų: nelaikė per šalčius daryta važiuojamosios dalies danga. Leido tik žmonėms vaikščioti. Gegužės mėnesį, atšilus orams, tilto danga pradėta taisyti. 1939 m. birželio 21 d. jau per jį leido judėjimą. Kaip rašė spauda, iškilmingas tilto atidarymas bus kiek vėliau, kai bus baigtas tvarkyti privažiavimo pylimas. Prie jo turėklų buvo pritvirtintos dvi skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtos paminklinės plokštės – bareljefai. Tada niekam nė neatėjo į galvą, kad iškilmingas Dr. Vinco Kudirkos tilto atidarymas atidedamas ...57 metams.     
     Nedaug trūko, jog tilto amžius apskritai būtų sutrumpėjęs. 1944-ųjų rugpjūčio mėnesį, kai frontas atgriaudėjo iš rytų, vokiečiai tiltą parengė sprogdinimui: į tuščiavidures atramas sukrovė sprogmenis, o laidą nutiesė Šešupe į pačią Prūsiją. Naumiestiečiai bijojo, kad tilto sprogdinimas nenušluotų aplinkinių namų. Vokiečius iš klebonijos sodo stebėjo Jurgis Pažareckas. Tilto gatvėje buvo jo kepykla. Jis nedelsdamas naktį ištraukė laidą ir perkirto. Vokiečiai nutiesė Šešupės krantu dar tris skirtingų spalvų laidus. Bet ir juos perpjovė du jauni naumiestiečiai – Juozas Simanavičius ir Vytautas Šuopys. Rusai skelbė, jog tiltą išgelbėjo raudonarmiečiai, vadovaujami Viktoro Zimino, kurio vardu tiltas pavadintas 1962 m. Tai sukelia abejonių................ (ieškokite tęsinio)