VINCAS KUDIRKA III

  

     

"Parvažiavau iš universiteto ant vasaros į Lietuvą. Vie­nas kunigas papasakojo man, kad išeisiąs lietuviškas laik­raštis, parodė savo lietuviškai rašytas eileles ir Basana­vičiaus laišką apie aną laikraštį. Perskaičiau laišką ir . . . smilktelėjo lyg širdyje. Smilktelėjo ir vėl, rodos, nieko. "Bawią się dzieci" (žaidžia vaikai)— pamislijau sau len­kiškai. Tik nuo tos valandos gana tankiai pradėjo skrai­dyti po mano galvą mislys apie Lietuvą, lietuvius ir lietu­vystę, širdis vienok ant tų mislių neatsiliepdavo . . .

Po tam, ar į pusmetį, gavau nr. 1 "Aušros." žiūriu, ant pirmo puslapio stovi Basanavičius. "Pranašas," pamislijau tada apie Basanavičių jau lietuviškai. Ėmiau skubiai vartyti "Aušrą" ir . . . neprimenu jau visko, kas su ma­nim paskui darėsi . . . Tiek pamenu, kad atsistojau, nu­leidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių ant sienų mano kambarėlio . . . rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: o tu, paklydėli, kur ikšiol buvai? Paskui pasidarė man taip graudu, kad ap­sikniaubęs ant stalo apsiverkiau. Gaila man buvo tų valandų, kurios nesugrąžintinai išbrauktos tapo iš mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir gėda, kad taip ilgai buvau apgailėtinu pagedėliu . . . Potam pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos pajėgos pradėjo rastis . . . Rodos, užaugau išsyk, ir ta pasaulė jau man perankšta . . . Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuviu  esąs . . .

Ta valanda antrojo užgimimo perdaug yra svarbi mano gyvenime, kad galėčiau ją užmiršti. Negaliu taipogi už­miršti, kad ir nepripažinti, kad už tą valandą esu kaltas

Basanavičiui.

Neužilgo susižiedavau su Lietuvos literatūra, ir iki šiai dienai savo sužiedotinės neapleidžiu“."

 

"Varpas," 1893 m. 3 nr.

            Iš Dr.A.Petrikos knygos „Lietuvių tautinio atbudimo pionieriai“, Brooklyn, 1939