DVIEJŲ ISTORINIŲ TAUTŲ KULTŪRINIO BENDRAVIMO ŽENKLAS -MAILOS TALVIO
APSILANKYMO LIETUVOJE ŠIMTMETIS - 1994
Lietuvos ir Suomijos kultūriniai, o ypač literatūriniai ryšiai plėtojasi
ypatingu būdu. 1894 metais Lietuvą pirmą kartą aplankė jauna suomių
pora: Maila Talvio - būsima rašytoja - ir jos vyras Joseppis Julius
Mikkola, kuris jau buvo pasirinkęs kalbininko kelią. Plokščiuose suomiai
apsistojo Petro Kriaučiūno namuose, susipažino su žymiais to meto
lietuvių atgimimo veikėjais, kalbos specialistais.
Maila Talvio susižavėjo tauria Vinco Kudirkos asmenybe, jo veikla, kuri
kvietė tautiečius nusimesti carinės Rusijos jungą, susigrąžinti laisvę.
Maila Talvio stengėsi jau pradėjusiam sirgti Kudirkai net patarnauti:
paduodavo maistą, reikalingas knygas, pataisydavo pagalves, kuomet,
esant geram orui, jis sėdėdavo po ąžuolu ir rašydavo. Pastarąjį momentą
ir vaizduoja čia pateiktas dail. Gražinos Didelytės piešinys.
Patirtus Plokščiuose įspūdžius išlaikė visą gyvenimą. Vincą Kudirką, jo,
kaip ypatingos asmenybės, tautos laisvės šauklio bruožus panaudojo savo
grožinėje kūryboje. Daugelyje publicistinių straipsnių garsino Lietuvą,
kuri jos atmintyje liko gražiu, Nemuno vingiais išpuoštu, ąžuolų ir
lakštingalų kraštu. Iki pat mirties liko ištikima lietuvių bičiulė, jos
namai buvo ir mūsų tautiečių namais.
Mailos Talvio ir Joseppio Juliaus Mikkolos pirmo atvykimo į Lietuvą
šimtmečio minėjimas vyko Plokščiuose, ten, kur jaunieji suomiai išmoko
mylėti Lietuvą.
