ANTANAS MILUKAS

 

 

  

 

 

KNYGŲ LEIDĖJAS IR KNYGNEŠYS      

Aloyzas Sušinskas

 

1991 m. birželio 9 d. Rudaminoje  pašventintas pamin­klas, skirtas kunigo A.Miluko 120 metinėms.

Kunigo A.Miluko gyvenimas ir veikla yra daugiausia susi­jusi su užjūrio lietuviškos visuomenės kultūriniu, dvasiniu bei moraliniu ugdymu. Šis darbštus ir taurus žmogus paliko ryškų pėdsaką visame lietuvių nacionaliniame judėjime. Per  savo gyvenimą jisai išleido, suredagavo, parašė ar išvertė iš kitų kalbų beveik 200 įvairiausių spausdinių. Tokį titanišką darbą tegalėjo padaryti žmogus, kuris nebijojo aukotis ir karš­tai mylėjo savo gimtinę bei jos žmones. Dar 1890 m. seiniškių klierikų slaptame susirinkime referate "Mano svajonės" A.Milukas aiškiai išdėstė savo pažiūras: "Noriu būti lietuvių kunigu... Noriu būti kunigu ir būsiu, jei Dievas teiksis pašaukti mane j tą garbingą savo kareivių eilę... Noriu prisidė­ti prie pagerinimo Lietuvos dvasiško ir medeginio būvio, iškariauti lietuviams laisvę ant žemės ir išprašyti laimę posmert  - tai mano siekis. Tikėjimas, meilė, mokslas, triūsas - tai mano medium. Meilė Dievo, iš kurio išplaukia meilė artimo ir meilė tėvynės, padarys tobulesniu mano patriotizmą..."

Seinuose jis pasireiškė, kaipo sumanus ir apdairus slapto lietuvybės darbo organizatorius bei puoselėtojas. Jo iniciatyva čia buvo leidžia­mas laikraštėlis, bendradarbiavo "Varpe", "Ūkininke", "Apž­valgoje".  Svarbiausia, jog prie šito reikalingo darbo jis su­gebėjo pritraukti savo bendraminčius. Seminarija tapo "Varpo" platinimo ir skaitymo centru. Be to, savo kambarėlyje įsirengė biblioteką, kuria plačiai naudojosi ne tiktai vietiniai studentai, bet ir atvykėliai iš Peterburgo ar Maskvos. Antano Miluko pasėtos mintys ir darbai čia neliko be atgarsio:  baigę seminariją kunigai tapdavo lietuviškos knygos platintojais, imdavosi kultūrinio darbo. Deja, jam pačiam, susektam žan­darų, ir pašalintam iš seminarijos, teko pasitraukti iš savo gim­tinės.

Pakviestas žymaus lietuvių kultūrinio ir visuomeninio darbo veikėjo kun. A.Burbos, A.Milukas atsidūrė Amerikoje. Čia jo laukė ilgas ir sudėtingas gyvenimo bei veiklos kelias. Bet jisai, nieko nebodamas, niekam nepriekaištaudamas dėl savo nelemties, žengė ryžtingai ir atkakliai. JAV baigė kunigų sem­inariją ir ten ėmėsi visuomeninio-kultūrinio-švietėjiško darbo:  plačiai važinėjo su paskaitomis po lietuviškas prov­incijas, telkė tautiečius, steigė parapijines mokyklas. Kunigas Antanas Milukas Amerijoje įkūrė lietuvių katalikų veiklos centrą, šalpos draugiją "Motinėlė"  remti besimokančiam Lie­tuvos jaunimui užsienyje, "Rašliavos draugystę", eilę kitų or­ganizacijų. Jis leido ir redagavo "Vienybę Lietuvninkų", "Tėvynės sargą", o ilgiausiai darbavosi prie katalikiško laikraščio "Žvaigždė". Tačiau patį didžiausią kūrybinį darbą A.Milukas atliko kaip redaktorius ir leidėjas. Ši jo darbo sritis įgavo nepaprastą mastą. Iš jo išleistų knygų reikėtų pažymėti tokias, kaip K.Donelaičio raštai, "Maldų vainikėlis" - pirmoji lietuviška maldaknygė Amerikoje, išleista 1897 m., "Lietuviš­kos kanklės", "Lietuviškas albumas", "Lietuviškos pasakos", A.Pabrėžos "Botanika...", "Katalikų bažnyčia ir mokslas", "Lie­tuvos chrestomatija", kun.A.Burbos "Proziški raštai" ir daugelis kitų.

            Jis yra gana nemažai pateikęs įdomios archyvinės medžia­gos apie spaudos draudimo gadynę, apie M.Valančių, S.Daukantą, M.Sederavičių ir jo padėjėjus, S.Gimžauską, K.Jaunių, M.Gustaitį ir kitus. Ruošiantis Paryžiuje įvykstančiai Pasaulinei paro­dai (1900 m.) Antano Miluko iniciatyva buvo išplatintas atsišau­kimas į viso pasaulio civilizuotas tautas. Jame buvo sakoma: "Jeigu mes patys tylėsime, tai kas gi pasauly žinos, kad mes esame persekiojami, kad mes skriaudžiami, kad mes nelaimingi. Kiti, gal būt, mano, kad mums vergija patinka. Dar daugiau - iš viso nežino, kad pasauly lietuvių tautos esama". Minėtoje parodoje iš 18 pateiktų premijavimui knygų net 4 buvo išleistos A.Miluko. Už "Lietuvos albumą" jam buvo paskirtas aukso medalis.