Mokęs lietuviškai skaityti

 

Pasipriešinimas spaudos draudimui ypač gyvas buvo Zanavykuose.

kraštas. Daugelis paprūsės gvventojų iš Vokietijos nešė ne tik medvilnę, spiritą, arbatą, bet ir knygas bei laikraščius. Kny­gų per sieną gabenimo punktai buvo Sudargas ir Nau­miestis. Sudarge šiam darbui vadovavo klebonas Martynas Sederevičius.

M. Sederevičius gimė 1829 metų lapkričio 9 dieną Plėgų kaime, Lukšių apylinkėje. Šeimoje augo 6 vaikai. Vaiku būdamas, ganė tėvų gyvulius. Mokėsi Lukšiuose Tatarės mokykloje. Ūkio darbų nemėgo. Gal kiek malonesnis dar­bas jam buvo arimas. Jaučiams traukiant arklą, galėda­vo svajoti apie ateitį, apie kunigavimą. Vagos gale atsi­sukęs į arimą ir rankas ištie­sęs, ne kartą užgiedodavo „Dominus vobiscum". Siek­damas tapti kunigu, davė įžadą negerti, nerūkyti, ne­valgyti  mėsos.

Tatarės raginamas ir re­miamas toliau mokėsi Mari­jampolės keturklasėje.  M. Se­derevičius pradžioj mokėsi Varšuvos kunigų seminarijo­je, iš kurios pabėgęs įstojo mokytis į Seinų seminariją. Tuo laiku Seinuose nesant vyskupo, 1858 metų lapkričio 27 dieną Varniuose vyskupas M. Valančius įšventino į kuni­gus. Įšventinimo apeigose vyskupas naujuosius kunigus ragino ruošti ir platinti lietuviškas knygas. Šis vyskupo raginimas giliai įkrito į jaunojo M. Sederevičiaus širdį.

Įšventintas kunigu, buvo vikaru Alvite, Griškabūdyje, Liudvinave ir Šakiuose. Alvi­te mokė dvarininko Gauronskio išlaikomos našlaičių prieglaudos vaikus. Paliegusio senuko klebono prašomas 1873 metais M. Se­derevičius persikėlė į Sudargą.

„Gražią Sudargo vietą - aukščiausią Nemuno kranto kalną lankė daug svečių, -pastebi J. Tumas-Vaižgantas. — Čia prasidėjo tėvynės mylėtojų susirinkimai. Čia dažnai atvykdavo Petras Kriaučiūnas, J. Basanavičius, Mečislovas Dovaina-Silvestravičius (Davainis-Silvestraitis), Serafimas Kušeliauskas ir kiti“.

Su pasienio sargybos ir muitinės viršininkais steng­davosi ,,gyventi geruoju". Nors pats buvo abstinentas, savo namuose pasienio viršininkus gerai pavaišindavo. Sargybos viršinin­kui kartais nuveždavo žąsį, Nemune sugautos žuvies arba kokį kitą daiktą. Užtat dary­dami kratą, jie nieko neras­davo.

Kartą Marijampolės žandarų viršininkui Tarnovskiui įduoda pilną maišą nuvežti į Šakius klebonui Kalėdai. Tarnovskis mielai sutiko patar­nauti - maišą nuvežė adre­satui. Kitą kartą sutikęs Sederevičius dėkoja už tai: ,,0 kas ten buvo?" — klausia žandarų viršininkas. „Nugi lietuviškos knygos". —ramiai atsako M. Sederevičius. ,,Ar, klebone, pasiutai? — Juk tu galėjai mane pražudyti". – „Taigi kad žinojau — nieko tamstai neatsitiks, joks valdi­ninkas tamstos nesulaikys", — dar ramiau jam atsako Se­derevičius. Tarnovskis, nusi­šypsojęs iš klebono naivumo, sako: „Tik daugiau tokių špo­sų nedaryk".

Kartais klebonui tiesiog į Sudargą knygų atveždavo vachmistras Prochožovas ar­ba muitinės valdininkas V. Akulinas. Pats M. Sederavi­čius per sieną važiuodavo su savo vežimu dvigubu dugnu ir grįždamas parsiveždavo knygų. Draudžiamą spaudą savo arkliais išvežiodavo po plačią apylinkę. Platinda­mas knygas, kartais pasiek­davo tolimas parapijas —Ma­rijampolę. Kapčiamiestį ir Seinus. Ne tik Sudarge, bet ir apylinkės kaimuose pas patikimus žmones įrengė draudžiamųjų knygų slėptu­ves, iš kur knygnešiai paim­davo jas platinti.

Veždavo savais ir kitų ark­liais. Nuvažiuoja su pažįsta­mu ūkininku kokia 15—20 kilometrų. Užsuka pas kitą gerai pažįstamą, pirmąjį pa­leidžia atgal. Kunigas nei darbymečio, nei blogų orų, nei tamsios nakties nepaisy­davo. Ne kartą naujasis ve­žėjas arklius nenoriai kinky­davo, bet atsisakyti zanavy­kas ūkininkas pagrįstai ne­drįsdavo.

Vieną pavasarį Suodžių kaimo Pranaitis atsi­sakė vėžyti. Už tai M. Sede­ravičius daugiau niekad pas jį nevažiavo. Pakeliui apda­lindamas knygas, kelionėje laiko negaišdavo. Jis jau ži­nodavo, kur jo pažįstamas ūkininkas miega. Naktį at­važiavęs, vardu šaukdamas, tuoj prikeldavo ūkininką, įduodavo jam knygų ryšulį, pasakydavo, kam tas knygas išdalinti, ir tuoj važiuodavo toliau, žinoma, jei arkliai, su kuriais atvažiavo, dar nepa­ilsę. Iš Sudargo per naktį pasiekti Marijampolę ir pakeles apdalinti knvgomis M. Sede­ravičiui būdavo visai nesun­ku. Be knygų į Sudargą taip pat pažįstamų ūkininkų pa­stotėmis grįždavo.

..................(ieškokite tęsinio)