VINCAS BIELSKUS
Vincas BIELSKUS. Mano atsiminimai
(kalba mažai taisyta)
Gimiau 1871 metais ūkininko šeimoj. Sulaukus aštuonis metus, 1879 m.
tėvas nuvedė į pradinę mokyklą Keturvalakiuose. Čia buvo draudžiama
kalbėtis mokykloje lietuviškai. Pirmamečiai vaikai iki naujų metų
dar galėjo tarp savęs kalbėtis lietuviškai, toliau turėjo keverzot
rusiškai. Buvo intaisyta lenta, pakabyta ant šniūro. Ant lentos
nupiešta asilo galva, parašas rusiškai "OCEJl'b". Mokykloje kuris
mokinys sukalbėdavo lietuviškai, tam užkabydavo tą lentą ant kaklo.
Tolei nešiodavo iki kitas neprakalbėdavo. Nusikabinęs nuo tavęs, tam
užkabydavo. Taip eidavo per mokinius. Aš daug kartų apverkiau tą
lentą. Pavardė mokytojo buvo Marma. Už dvejų metų permainė
mokytoją, atėjo Vencius, kaimynas daktaro Kudirkos. Jisai sunaikino
tą lentą. Nors mokslas mokykloje buvo rusų kalboje, lietuviškai
kalbėtis nebuvo draudžiama.
Po pamokų mane ir pririnkdamas mokinius mokino savo kambary
lietuviškai iš lietuviškų elementorių, kuriuos jisai mums
parūpindavo. 1883 m. baigiau pradinę mokyklą, laikiau egzaminus į
pirmą klasę Marijampolės gimnazijoje. Čia į gimnaziją nepatekau.
Nuvažiavau į progimnaziją, į Suvalkus. Buvau priimtas į pirmą klasę.
Tenai radau lietuvių: Dvaranauską, Dargį, Pavilčių ir kitus.
Suvalkuose mokiausi du metu. Direktorius progimnazijos susirgo,
progimnazija užsidarė, mokiniai išsiskirstę į kitas. Aš įstojau į
Marijampolės gimnazijos antrą klasę. Čia buvo lietuvių mokytojų:
Staniškis, Janulaitis, Arminas. Gimnazijoj buvo lietuviams dvi viena
pamoka savaitėj lietuvių kalbos. Dėl formos užsirašinėdavom per
pamokas šį tą iš Donelaičio rusų raidėmis. Visos kitos knygos buvo
gaunamos iš Tilžės. Lietuviškas pamokas vedė mokytojas Janulaitis.
Jisai rinko per mokinius pasakas, mįslius, dainas. Aš ir gana daug
surašiau.
1889 metais mirė mano tėvas. Aš išėjau iš gimnazijos šeštos klasės
ir apsigyvenau tėvo ūkyje su motina. Ūkininkavau. Čia ėjo kelias
kontrabanda, uždraustų lietuviškų knygų ir laikraščių iš Tilžės -
per Vištytį, Petro Kriaučiūno tėviškę, daktaro Basanavičiaus
tėviškę, Būdviečius, Bartininkus, Keturvalakius, siekdavo mane,
toliau Matulaičiai Stebuliškių, Liudvinavas, per Nemuną ties
Prienais į Vilnių. Vilniuje priiminėdavo: inžinierius Petras
Vileišis, daktaras Basanavičius.
Knygnešys didžiausias pas mus buvo Kancleris, kuris su
pagalbininkais nešė knygas, bet ir vežimais vežė, mums padedant
pervežti viens nuo kito. Daug kartų ir man prisėjo nuvežti pas
Matulaitį į Stebuliškes, į jo kontrabandą.
Kartą man teko važiuoti į Vilnių drauge su Kancleriu. Jisai vežė
lietuviškas knygas ir laikraščius inžinieriui Vileišiui. Kancleris
turėjo gerai pažįstamą darbininką Vilkaviškyje, kuris važiuodavo su
traukiniu į Vilnių. Tas darbininkas perduodavo siuntinius Vilniuje
į nurodytą vietą netoli stoties. Iš tenais Vileišis pasiimdavo. Tas
darbininkas nunešė savo daiktus ir Kanclerio iš traukinio į kambarį.
Kancleris surado apsiaustą, sutaškytą kalkėmis, kalkinėtą viedrą,
šepetį baltyti, užsimetė maišelį su knygomis ant peties ir nuėjo pas
Vileišį. Aš paskui pasekiau. Nuėjus į kiemą pas Vileišį, pasibeldėm.
Išėjo Vileišis, nusijuokė pažinęs Kanclerį. Aš buvau nepažinty.
Daiktus nurodė padėti, paprašė į kambarį. Pasikalbėjom. Mus
pavaišino. Atsiskaitė. Užmokėjo už gelžkelį. Prašė nepamiršti
vilniečių.
Ūkininkaudamas Balsupiuose netoli Marijampolės, tankiai
nuvažiuodavau į miestą, tenai suveidavau gimnazijos draugus ir taip
pažįstamus, dalindavomės lietuviškomis knygomis ir laikraščiais,
tardavomės apie jųjų platinimą. Nutarėm, kad reikia įsteigti
draugystę. Šiuom reikalu nutarėm susirinkti pas Joną Čėsną
Meškučiuose per Stanislovą 8 gegužės 1890 m. Paskirtą dieną pas
Čėsną susirinkom: Jonas Čėsna, Vincas Šlekys, Vincas Bielskus,
Juozas Bliūdžius, Antanas Žmuidina, Feliksas Vitkauskas, Sirutis ir
kiti.
Nutarėm steigti draugystę gabenti ir platinti uždraustų lietuviškų
knygų ir laikraščių, spausdintų Tilžėje ir kitur, man pasiūlius
pavadinimą "Sietynas". Pirmininkas Jonas Čėsna, padėjėjas Vincas
Šlekys, reikalų vedėjas Juozas Bliūdžius, iždininkas Vincas
Bielskus. Prižadėjom prikalbinti į "Sietyną" nors po du nariu, tie
nariai - dar po du ir taip toliau.
..................(ieškokite tęsinio)
Skaitydami raskite vaikystės prisiminimus apie „metelingą“.
Ieškokite daugiau informacijos apie tai kituose straipsniuose šiame
diske (Žr. GALERIJA)
Nuotraukos iš Z.Bielskutės-Rutkauskienės archyvo