Žodis „paparacai” Lietuvoje skamba kaip iš kito pasaulio: Paryžiaus alėjos, Holivudo naktiniai klubai. Tačiau ir mūsų šalyje garsūs žmonės fotografuojami, o nuotraukos pasirodo portaluose ir žurnaluose. Kur čia riba?
Kas yra paparaco darbas?
Paparacai yra fotografai, kurie be garsaus žmogaus leidimo fotografuoja jį kasdienėse situacijose, dažniausiai viešose vietose, ir parduoda nuotraukas žiniasklaidai. Verslas paprastas: kuo nuotrauka unikalesnė ir netikėtesnė, tuo ji brangesnė.
Lietuvoje rinka maža, todėl tokio masto verslo, kaip užsienyje, nėra. Dažniau fotografuojama renginiuose, kur garsenybės pačios atvyksta ir pozuoja, o spontaniškų nuotraukų yra mažiau. Vis dėlto socialinių tinklų amžiuje bet kuris praeivis su telefonu gali tapti „mėgėju paparaci”.
Teisės į privatumą pagrindas
Lietuvos Civiliniame kodekse įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Asmens privatus gyvenimas gali būti viešinamas tik jo sutikimu, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei yra svarbus visuomenės interesas, išimtys galimos. Konkretūs sprendimai priklauso nuo situacijos, todėl tai, ar nuotrauka teisėta, dažnai sprendžia teismas.
Pagrindinis klausimas paprastai yra toks: ar publikacija tarnauja visuomenės interesui, ar tik smalsumui? Politiko susitikimas su verslininku gali būti viešo intereso objektas. Aktorės pasivaikščiojimas su vaiku parke, matyt, ne.
Tai nėra teisinė konsultacija, o tik bendras apžvalginis paaiškinimas.
Viešas asmuo, bet ne viešas gyvenimas
Žmonės, gyvenantys viešai, savo noru atiduoda dalį privatumo, bet ne visą. Garsenybė, dalyvaujanti renginyje, žino, kad bus fotografuojama. Tačiau ta pati garsenybė savo namuose, vaikų žaidimų aikštelėje ar ligoninėje turi pagrįstų lūkesčių, kad bus palikta ramybėje.
Ypač rūpestingai žiniasklaida elgiasi su vaikais. Tarptautinė praktika ir žurnalistų etikos kodeksai paprastai reikalauja ypatingo atsargumo, vaikų nuotraukas skelbti tik gavus tėvų sutikimą ar esant aiškiam viešam interesui.
Žurnalistų etika
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nustato principus: gerbti žmogaus privatumą, nesinaudoti klaidinančiomis priemonėmis, skirti faktus nuo nuomonių. Praktikoje ginčai kyla dažnai, o žiniasklaidos etikos komisijos nagrinėja skundus.
Kai kurios redakcijos renkasi aiškią politiką: skelbti nuotraukas iš viešų renginių, bet vengti sekimo ir pasalų. Kitos, vaikydamosi paspaudimų, ribas peržengia dažniau.
Telefonas kišenėje: naujoji realybė
Šiandien kiekvienas gali nufotografuoti ir paskelbti. Tai keičia pačią sąvoką: paparacai nebūtinai profesionalai. Socialiniuose tinkluose vieno žmogaus nuotrauka per kelias valandas gali pasiekti tūkstančius. Dėl to taisyklių laikymasis tampa ne vien žurnalistų, bet ir visų mūsų atsakomybe.
Kaip elgtis, jei jus nufotografavo?
Jei manote, kad jūsų privatumas pažeistas, galite kreiptis į leidinį prašydami pašalinti nuotrauką, o nepavykus, į žiniasklaidos etikos komisiją ar teismą. Tai tikrai neturėtų būti pirmas žingsnis: dažnai pakanka kreiptis tiesiai į redakciją.
Svarbiausia atsiminti paprastą taisyklę: kad ir kokia garsi būtų asmenybė, ji išlieka žmogumi, turinčiu teisę į ramybę. Pagarba tai prasideda ten, kur baigiasi smalsumas.
Nuotrauka: Giles Laurent, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons.
