spaudos.lt

Prieš daugiau nei šimtą metų Lietuvos kaime vaikų susirinkimas troboje galėjo atrodyti visai nekaltai: keli vaikai prie stalo, šalia suaugęs žmogus. Tačiau jei durys užrakintos, o langai uždengti, tai buvo visai ne šeimos vakaras. Tai buvo pamoka, už kurią galėjo grėsti kalėjimas. Kodėl mokyklos tapo pavojingos? Po 1864 metų carinė valdžia ne tik uždraudė lietuvišką…

Pilnas straipsnis “Slaptos daraktorių mokyklos: kaip kaimo trobose mokė skaityti uždraustą kalbą” »

Jie neturėjo uniformų, ginklų ar pasų. Turėjo maišą su knygomis, gerą orientaciją ir ryžto, kurio kartais pritrūkdavo net vyresnybei. Per keturiasdešimt spaudos draudimo metų knygnešių pavardės tapo legendomis, tačiau už kiekvieną legendą slypėjo labai praktiškas, kruopščiai apgalvotas darbas. Kur buvo „durys”? Dažniausiai Didžiosios Lietuvos knygnešiai sieną pereidavo nelegaliai. Pagrindiniai maršrutai ėjo per Prūsijos pasienį, kur…

Pilnas straipsnis “Kaip knygnešiai gabeno uždraustas knygas per sieną: žandarų pasalos ir pažįstami takai” »

Kasmet kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena. Pasirinkta ji ne atsitiktinai: tądien 1846 metais gimė vyras, kurio pavardė tapo knygnešystės simboliu. Jis vadinamas knygnešių karaliumi, o jo gimimo diena skirta pagerbti visiems, kurie rizikavo laisve dėl lietuviškos knygos. Kas jis buvo? Jurgis Bielinis gimė 1846 m. Purviškių kaime, netoli Biržų. Tai buvo paprastas valstiečių krašto…

Pilnas straipsnis “Jurgis Bielinis: žmogus, kurį vadino knygnešių karaliumi” »

Knygnešių istorija atrodo labai tolima, tačiau jų pėdsakų Lietuvoje vis dar daug. Kai kurie jų matomi, kiti slypi kapinėse, bibliotekose ir muziejuose. Štai kur verta pasižiūrėti. Knygnešių diena Pirmiausia verta prisiminti datą. Kasmet kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena, nes tądien 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, knygnešių karaliumi vadinamas žmogus. Šią dieną mokyklose, bibliotekose ir…

Pilnas straipsnis “Kur šiandien galima pamatyti knygnešių pėdsakus ir paminklus” »