Lietuviškos spaudos, knygų ir skaitymo istorijos
Aušra, Varpas, spaudos draudimas 1864–1904 ir pogrindžio leidiniai.
Įsivaizduokite, kad rytoj valdžia uždraustų jūsų gimtąją kalbą rašyti jūsų abėcėle. Ne kalbėti, o rašyti ir spausdinti. Būtent taip lietuviams nutiko 1864 metais ir tai truko ištisus keturiasdešimt metų. Kaip viskas prasidėjo? Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia ryžosi griežtai užglaistyti lietuvišką ir lenkišką tapatybę buvusiose Lietuvos žemėse. Vienas iš sprendimų buvo paprastas ir…
Tūkstantis egzempliorių. Būtent tiek atspausdino pirmasis „Aušros” numeris 1883-ųjų pavasarį. Šiandien tokio tiražo vos užtektų nedidelio miestelio savaitraščiui. Vis dėlto šis plonas leidinys tapo vienu didžiausių lietuvių istorijos lūžių, o jo pavadinimas iki šiol skamba kaip simbolis. Kodėl ne Lietuvoje? Nuo 1864 metų carinė valdžia draudė spausdinti lietuviškas knygas lotyniškais rašmenimis. Tad apie savo laikraštį…
Pilnas straipsnis “„Aušra” 1883-aisiais: kaip vienas laikraštis pažadino visą tautą” »
Spaudos draudimas carų laikais baigėsi 1904 m., tačiau lietuviai dar kartą turėjo mokytis slapto spausdinimo meno. Sovietmečiu cenzūra buvo kitokia, bet ne mažiau griežta. Ir vėl atsirado žmonių, kurie nusprendė, kad tiesa turi būti užrašyta. Leidinys, rašytas mašinėle 1972 m. kovo 19 d., Šv. Juozapo dieną, pasirodė pirmasis „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos” numeris. Šią datą…
Ar galima išmokyti tautą skaityti, mąstyti ir ginti save be mokyklų? XIX amžiaus pabaigoje lietuviai bandė būtent tai. Jų pagrindinės priemonės buvo du leidiniai: „Varpas” inteligentams ir „Ūkininkas” kaimo žmonėms. Kaip viskas prasidėjo? 1889 m. sausį pasirodė pirmasis „Varpo” numeris. Idėja gimė tarp lietuvių studentų, kurie studijavo Maskvoje ir Varšuvoje. Ją įgyvendino jaunas medicinos studentas…
Pilnas straipsnis “„Varpas” ir „Ūkininkas”: kaip spauda auklėjo tautą be mokyklų” »
Mokykloje mokė paprastai: pirmasis lietuviškas laikraštis yra „Aušra”. Bet jei paklausite istorikų, išgirsite sudėtingesnį atsakymą. Tiesa ta, kad atsakymas priklauso nuo to, ką laikome laikraščiu ir kur žiūrime. Pirmasis leidinys: 1823 metai Seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba vadinosi „Nusidavimai Dievo karalystėje”. Jis ėjo 1823–1825 m. Tilžėje ir buvo žurnalo tipo leidinys, iš dalies vokiško misijų…
Kišeninio dydžio knygelė, kurią lengvai paslėptum po švarko skverno, atrodo menkas dalykas. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje ji kėlė tiek rūpesčio carinei valdžiai, kad už jos gabenimą žmonės galėjo atsidurti kalėjime ar tremtyje. Kodėl? Atsakymas slypi ne pačioje knygoje, o jos galioje. Knyga, kurią skaitė visi Dauguma lietuvių tuo metu gyveno kaimuose. Daugelis neturėjo prieigos prie…
Pilnas straipsnis “Kodėl caro žandarai bijojo mažos maldaknygės labiau nei ginklo” »