Kategorija: Bulvarinė spauda ir žiniasklaida

Keliasdešimt žodžių, kuriuos perskaitome per porą sekundžių, nusprendžia, ar atversime visą tekstą. Redaktoriai tai žino labai gerai, todėl antraštėms skiria kone daugiau laiko nei pačiam straipsniui. Štai kaip jos kuriamos. Pirma taisyklė: viena mintis, vienas pažadas Gera antraštė sako vieną dalyką. Ji nebando pasakyti viso straipsnio turinio, o duoda aiškų pažadą: sužinosi, išmoksi, nustebsi. Jei…

Pilnas straipsnis “Kaip gimsta antraštė, ant kurios paspaudžia šimtai tūkstančių” »

Kai 1990-ųjų pradžioje Lietuvoje nutrūko cenzūra, laikraščių kioskuose staiga atsirado tai, apie ką anksčiau galėjai tik svajoti: spalvotos nuotraukos, drąsios antraštės, žurnalai apie pramogų pasaulį. Nuo tada praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai. Kaip per tą laiką pasikeitė tai, ką vadiname bulvarine spauda? 1990-ieji: laisvė ir chaosas Po nepriklausomybės atkūrimo spaudos rinka sprogo. Atsirado daug naujų…

Pilnas straipsnis “Lietuvos bulvarinė spauda per 30 metų: kaip skandalas tapo paspaudimu” »

Antraštė „Jie skiriasi po dešimties metų” sulaukia šimtų tūkstančių paspaudimų. Ir ne vien Lietuvoje. Ar tikrai esame smalsūs žmonės, ar čia veikia kažkas gilesnio? Atsakymas, kaip dažnai būna, yra ir paprastas, ir sudėtingas. Plepėjimas kaip socialinis klijai Evoliucinės psichologijos šalininkai, pavyzdžiui, britų mokslininkas Robinas Dunbaras, aiškina, kad plepėjimas yra labai senas žmonių socialinio gyvenimo įrankis….

Pilnas straipsnis “Kodėl lietuviai taip mėgsta skaityti apie garsenybių skyrybas” »