Pašto dėžutė, ryte atneštas laikraštis ir puodelis arbatos. Daugeliui jaunų žmonių tai atrodo kaip iš senų filmų. Tačiau Lietuvoje ir toliau yra skaitytojų, kurie nė už ką neatsisakytų popierinės spaudos. Kodėl?
Ritualas, o ne tik informacija
Pirmiausia popierinis laikraštis yra ritualas. Jis turi pradžią ir pabaigą: perskaitai ir baigi. Tuo tarpu internete naujienų srautas beribis. Daugelis vyresnio amžiaus skaitytojų vertina, kad popierius duoda aiškų „viskas” jausmą ir neverčia nuolat slinkti.
Be to, popierinis laikraštis neturi pranešimų, iššokančių langų ir reklamų, kurios trukdo susikaupti. Skaitymas lėtesnis, bet ramesnis.
Pasitikėjimas ir įprotis
Dalis skaitytojų tiesiog pripratę prie savo leidinio. Jie žino jo toną, redaktorius, rubrikas. Tai panašu į pasitikėjimą pažįstamu žmogumi. Kartais skaitytojai laikraštį prenumeruoja dešimtmečius, o pakeisti jį į internetinį portalą jiems atrodo kaip pakeisti draugą nepažįstamuoju.
Ar popierius geriau suprantamas?
Moksliniai tyrimai šiuo klausimu nevienareikšmiai. Kai kurie leidžia manyti, kad ilgesnius, dalykinius tekstus popieriuje žmonės suvokia šiek tiek geriau, ypač kai skaito skubėdami. Tačiau skirtumai nėra didžiuliai ir priklauso nuo skaitytojo įpročių, teksto ir ekrano. Ir čia svarbu nesakyti, kad vienas būdas yra „teisingas”, o kitas „klaidingas”.
Kaina ir prieinamumas
Dalis žmonių nuo popieriaus nenutolo dėl praktinių priežasčių. Ne visi vyresni žmonės turi išmanųjį telefoną ar patogų internetą, o kai kuriems naujienų portalai atrodo painūs. Popierinis laikraštis ateina pas juos pats.
Tuo pat metu spaudos kainos augo. Vyriausybės dokumentuose pažymima, kad laikraščių ir žurnalų PVM tarifas nuo 2019 m. sausio buvo sumažintas nuo 9 iki 5 procentų, tačiau leidinių kainos ir toliau kilo dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, popieriaus ir spausdinimo išlaidų.
Ką tai reiškia leidėjams?
Popierinės prenumeratos skaičius mažėja, tačiau ši auditorija yra ištikima. Todėl daugelis leidėjų ieško kompromiso: tas pats turinys ir popieriuje, ir internete, su skaitmenine prenumerata ar savaitgalio priedais. Kai kurie leidiniai orientuojasi į kokybę ir pasirinkimą: mažiau, bet giliau.
Ar popierinė spauda išnyks?
Prognozės sunkios. Radijas neišnyko, atsiradus televizijai, o kinas išliko, atsiradus srautinėms platformoms. Greičiausiai popierinė spauda taps ne masiniu, o specialiu pasirinkimu, kaip kad dabar vinilinės plokštelės.
Svarbiausia, kad skaitytojams būtų pasirinkimas. Kiekvienas formatas turi savo vertę, o kai kurie žmonės be jos negali: tiesiog nori rytą atsiversti laikraštį.
Maža mintis pabaigai
Jei turite vyresnių giminaičių, kurie vis dar skaito popierinę spaudą, paklauskite, kodėl. Atsakymai dažnai būna netikėti: kai kam tai ramybė, kitam kasdienė diena, o dar kitam tai vienintelis ryšys su aplinkiniu pasauliu.
Nuotrauka: Adam Jones from Kelowna, BC, Canada, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons.