Lietuviškosios spaudos redaktorius

            
Albinas Vaičiūnas

 

Nutraukęs medicinos studijas Maskvoje, 1888 metų pradžioje Jonas Kriaučiūnas grižo į Lietuvą ir apsigyveno Marijampolėje pas bendrapavardį, žymų pedagogą ir kultūros veikėją Petrą Kriaučiūną (1850-1916). Tačiau netrukus, gal vengdamas tarnybos carinėje kariuomenėje, jis nusprendė pasitraukti į Rytų Prūsiją. Petras Kriaučiūnas, žinodamas, kad Tilžės spaustu­vininkas Julius Šenkė ieško korektoriaus, kuris galėtų ne tik taisyti klaidas, bet ir redaguoti lietu­viškus tekstus, patarė Jonui kreiptis į šį spaustu­vininką dėl darbo. Šenkės spaustuvės malda­knygėse ir kitoje religinio turinio literatūroje pasitaikydavo daug klaidų. Dėl barbarizmų šiuos spaudinius Lietuvos kunigai net ėmė drausti pirkti iš knygnešių. Spaustuvininkas todėl ir ieškojo žmogaus, galinčio gryninti lietuvių kalbą. Tokiam darbui labai tiko būtent Jonas Kriaučiūnas, nes gerai mokėjo lietuviškai ir sugebėjo vienodinti rašybą.

Nuvykęs i Tilžę, 1889 metų spalio mėnesį Jonas Kriaučiūnas buvo priimtas dirbti ir atkakliai ėmėsi lietuvinti visokius macnus, nesmertelnus žodžius, šalinti kalbos normoms prieštaraujančias svetimybes.

Nutraukus Jono Basanavičiaus „Aušros" leidimą, 1886-aisiais lietuviai inteligentai ir Maskvoje besimokiusieji studentai pradėjo rūpintis naujo lietuviško laikraščio leidimo gali­mybe. Todėl jau 1887 metais nuo Skriaudžių kilęs teisininkas Petras Leonas išleido naują lietuvišką mėnesinį laikraštį „Šviesa", kuris gyvavo vos vienerius metus. Jonui Kriaučiūnui kilo mintis atgaivinti „Šviesos" laikraščio leidimą. Tad nuo 1890 metų sausio šiame mėnraštyje vėl buvo propaguojamos krikščioniškosios vertybės, tėvy­nės meilės ir tautiškumo idėjos, publikuojami straipsniai apie vaikų mokymą ir dorovinį auklė­jimą, nemažai buvo rašoma ir apie uždraustų spaudinių platinimo reikalus. Daug vietos skirta amatams, verslui, naudingai praktinei veiklai. Jonui Kriaučiūnui redaktoriaujant šiame laikraštyje bendradarbiavo Jonas Jablonskis, Petras Leonas, Pranas Mašiotas, Vladas Mačys ir kiti žymūs to laiko lietuvių veikėjai.

Deja, nepaisant visų redaktoriaus pastangų, laikraštis vis dažniau pristigdavo straipsnių. Jonas Kriaučiūnas dar bandė užpildyti laikraščio pusla­pius savo rašiniais, tačiau vienam redaktoriui tokia našta tapo nebepakeliama, tad „Šviesos" leidimą rugpjūčio mėnesį teko nutraukti.

Jonui Kriaučiūnui gyventi ir dirbti Tilžėje nebuvo lengva. Carinės Rusijos administracija buvo susitarusi su Vokietijos valdžia, kad iš impe­rijos išbėgę žmonės būtų sugrąžinti rusų ochrankos žinion. Ypač rūpėjo susigrąžinti lietuviškos uždraustosios spaudos leidėjus bei platintojus. Todėl ir Jonui Kriaučiūnui Tilžėje teko slapstytis, dangstytis kažkokio Johano Lubovskio pavarde, tačiau vokiečių policija vis tiek juo susidomėjo.

Nustojus leisti „Šviesos" laikraštį (išėjo tik aštuoni numeriai), Jonas Kriaučiūnas buvo pa­kviestas redaguoti „Varpo" žurnalą. „Varpą" 1889 metais pradėjo leisti Varšuvoje veikusi lietuvių studentų draugija „Lietuva", o faktinis jo redak­torius buvo tautinio atgimimo šauklys dr. Vincas Kudirka. Žurnalo paantraštėje buvo rašoma, jog tai visuomenės, politikos, literatūros ir mokslo mėnraštis. 1891 metais iš „.Varpo" pasitraukus redaktoriui Juozui Adomaičiui-Šernui, šias pareigas sutiko eiti Jonas Kriaučiūnas, deja, už dvigubai mažesnį atlyginimą. „Varpo" žurnale buvo skelbiamos tautinio atgimimo ir išsivadavimo iš rusų priespaudos idėjos, propaguojamos de­mokratijos, tautos vienybės ir humanizmo verty­bės. Žurnalo straipsniuose buvo toleruojamos įvairios pažiūros bei nuomonės. Autoriai griežtai smerkė caro valdžios vykdomą rusinimo politiką, pasisakė dėl spaudos laisvės. Visa tai atitiko Jono Kriaučiūno nuostatas ir pažiūras, todėl šiame žurnale per keletą metų jis paskelbė apie keturias dešimtis savo straipsnių. Žurnale yra bendradar­biavęs dr. Kazys Grinius. Jonas Biliūnas. Stasys Matulaitis, Jonas Jablonskis, Pranas Mašiotas, Žemaitė ir dar keliolika žymiausių šio laikotarpio lietuvių inteligentų.

Gyvendamas Tilžės mieste ir tvarkydamas „Varpo" leidimą, Jonas Kriaučiūnas 1892-93 me­tais koregavo Bitėnuose ir Tilžėje spausdintą „Apšvietos" mėnesinį žurnalą. Jo redaktorius buvo Jonas Šliūpas, o leido JAV lietuvių mokslo draugija Plymute ir Šenandore..................(ieškokite tęsinio)