Tarpusavio skolinimo platforma yra Lietuvos banko prižiūrimas tarpininkas, per kurį vieni gyventojai skolina kitiems. Paskolos gavėjas pasirašo įprastą vartojimo kredito sutartį ir moka mėnesines įmokas, tačiau pinigai ateina ne iš banko balanso, o iš daugybės investuotojų – kiekvienas jų finansuoja nedidelę paskolos dalį.
Lietuvoje šis modelis įteisintas 2016 metais, kai Vartojimo kredito įstatymas buvo papildytas tarpusavio skolinimo nuostatomis. Nuo tada platformų operatoriai įrašomi į viešą Lietuvos banko sąrašą, o jų veiklai taikomi tie patys atsakingojo skolinimo reikalavimai kaip ir kitiems vartojimo kredito davėjams.
Trys šalys vienoje paskoloje
Tarpusavio skolinimo sandoryje dalyvauja paskolos gavėjas, investuotojai ir platformos operatorius. Operatorius pats pinigų neskolina: jis įvertina paraišką, paskelbia ją investuotojams, surenka lėšas, o vėliau administruoja įmokas ir paskirsto jas skolintojams.
Paskolos gavėjui tai reiškia, kad bendrauti tenka tik su platforma. Jam nereikia žinoti, kiek žmonių finansavo paskolą: 1 000 eurų sumą gali sudėti ir keliasdešimt, ir keli šimtai investuotojų, bet įmoka kas mėnesį mokama viena, į vieną sąskaitą. Investuotojui ta pati schema leidžia išskaidyti riziką – užuot paskolinęs visą sumą vienam žmogui, jis po keliolika eurų paskirsto daugeliui paskolų.
Kaip nustatomos palūkanos
Palūkanos tarpusavio skolinimo platformoje priklauso nuo paskolos gavėjo kredito reitingo, kurį operatorius suteikia įvertinęs pajamas, turimus įsipareigojimus ir kredito istoriją. Kuo reitingas aukštesnis, tuo mažesnio atlygio už riziką tikisi investuotojai.
Todėl vartojimo paskola tokioje platformoje neturi vienos visiems vienodos kainos: dviem žmonėms, prašantiems tos pačios sumos tam pačiam laikotarpiui, pasiūlymai gali skirtis keliais procentiniais punktais. Tai nėra atsitiktinumas – taip veikia rizika grįsta kainodara. Tvarkinga kredito istorija, stabilios pajamos ir nedidelė jau turimų įsipareigojimų dalis paprastai virsta palankesniu pasiūlymu.
Mažiau žinomas dalykas: pati paraiška niekuo neįpareigoja. Pasiūlymas su konkrečia palūkanų norma ir įmoka pateikiamas dar iki sutarties pasirašymo, tad jį galima ramiai įvertinti ir palyginti su kitais.
Ar paskolos gavėjo teisės tokios pat kaip banko kliento?
Taip – žmogui, pasiskolinusiam per tarpusavio skolinimo platformą, galioja visos Vartojimo kredito įstatymo garantijos. Įstatymas neskirsto vartotojų pagal tai, iš kur atkeliavo pinigai.
Praktiškai tai reiškia keturis dalykus:
- prieš sutartį privalo būti pateikta standartinė informacija su bendros vartojimo kredito kainos metine norma (BVKKMN);
- per 14 dienų nuo sutarties sudarymo jos galima atsisakyti nenurodant priežasties;
- paskolą galima grąžinti anksčiau laiko – visą arba dalį;
- operatorius privalo įvertinti mokumą, o vidutinė visų įsipareigojimų įmoka neturi viršyti 40 procentų pajamų.
Paskutinis punktas kartais nuvilia, kai siūloma mažesnė suma, nei tikėtasi. Vis dėlto ši riba saugo patį skolininką: ji palieka pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms ir netikėtumams.
Kiek tai trunka ir ko reikia paraiškai
Paraiška tarpusavio skolinimo platformoje pildoma internetu ir paprastai užtrunka kelias minutes. Tapatybė patvirtinama nuotoliniu būdu – per elektroninę bankininkystę, mobiliuoju parašu ar „Smart-ID“.
Duomenis apie pajamas ir įsipareigojimus operatorius didžiąja dalimi surenka pats – iš „Sodros“, kredito biuro ir kitų registrų, žinoma, gavęs žmogaus sutikimą. Popierinių pažymų iš darbovietės dažniausiai nebereikia. Patvirtinta paskola pateikiama investuotojams, o pinigai pervedami tada, kai surenkama visa suma. Kiek tai užtruks, priklauso nuo investuotojų aktyvumo, tačiau didesnėse platformose ilgai laukti paprastai netenka.
„FinBee“, viena pirmųjų tokių platformų Lietuvoje, veikia nuo 2015 metų, taigi modelis šalyje jau išbandytas ne vieno ekonomikos ciklo.
O kas, jei įmoka vėluoja?
Pavėlavus sumokėti įmoką tarpusavio skolinimo platformoje, galioja tos pačios įstatymo ribos kaip ir kitur: delspinigiai negali viršyti 0,05 procento pradelstos sumos per dieną. Su skolininku bendrauja ne pavieniai investuotojai, o platformos operatorius – jis primena apie mokėjimą ir, jei reikia, tariasi dėl sprendimo. Todėl atsiradus laikinų sunkumų protingiausia pačiam parašyti operatoriui dar iki mokėjimo dienos. Iš anksto įspėjus, dažnai pavyksta susitarti dėl įmokos datos perkėlimo ar grafiko pakeitimo, o kredito istorija lieka tvarkinga.
Kam toks skolinimosi būdas tinka labiausiai
Tarpusavio skolinimas labiausiai tinka aiškiam, apibrėžtam tikslui: būsto remontui, automobiliui, mokslams, baldams ar buitinei technikai. Suma ir terminas tokiu atveju parenkami pagal konkretų poreikį, o ne „dėl visa ko“.
Naudinga pradėti ne nuo norimos sumos, o nuo biudžeto. Pirmiausia verta apskaičiuoti, kokia mėnesio įmoka nesukeltų įtampos, ir tik tada žiūrėti, kokią sumą ir kokį terminą ji leidžia. Trumpesnis terminas reiškia didesnę įmoką, bet mažesnę bendrą paskolos kainą; ilgesnis – atvirkščiai.
Dar vienas praktinis žingsnis – prieš teikiant paraišką peržiūrėti savo kredito istoriją. Kartą per metus kredito biuras ją pateikia nemokamai. Pamiršta kelių eurų skola telekomunikacijų bendrovei gali pabloginti reitingą labiau, nei atrodytų, o ją sutvarkyti užtrunka vieną vakarą.
Tarpusavio skolinimas nėra egzotika – tai ta pati įstatymo reguliuojama paskola, tik su kitokiu pinigų šaltiniu. Suprantant, kaip formuojama jos kaina, lengviau gauti pasiūlymą, kuris tikrai atitinka galimybes.